Tailandietiška burokėlių sriuba su kokosų pienu

Vasario 6 dieną "stūknūly" 30. 

Buvo graži proga, dukrytei jau net 1 mėnuo, o man 30. Nors tai atrodo, kaip kokia fantastinė ateitis, tikrai nesitikti jog jau trisdešimt, nes jaučiuosi, jaunesinis - čia man šokas ar kas. Neskauda dėl to galvos. 

Smagu, jog tėvukai su sesėmis aplankė (brolis dar atvažiuos), o ir žmona nustebino nerealia vakariene (kitu kartu tą receptą patalpinsiu). 

Kita šio įrašo istorija ta, jog pastaruoju metu pradėjome gaminti daug greitai pasigaminančių patiekalų, o pagrine tailandietiškus troškinius ir sriubas. Šis receptas mane labai pakerėjo, nors buvo gana neįprasta, bet niekaip nesupratau suderinamumo: burokėliai + kokosų pienas, imbieras, citrinžolė ir kalendra, kas per...? 

Bet smalsumas nugalėjo, rezultatas nustebino, nors kitą kartą skanesnė bus, nes supratau ko trūko iki pilnos laimės. Receptas adaptuotas iš The Guardian dienraščio.

Pauošimo laikas: 1 valanda.

Porcijos: 4.

Ingredientai:

- 400 kokosų pieno (naudojau "Santa Maria")

- 500 virtų burokėlių

- 2 valg. šaukštai žuvies padažo (Thai fish sauce)

- Druskos

- 2 laimai.

Sultiniui:

- 4 šalotai

-3 česnako skiltelės

- 3 citrinžolės

- 2 stambūs nykščio dydžio imbiero gabaliukai

- 1 valg. šaukštas aliejaus (naudojau alyvuogių al.)

- 650 vandens

- 50 šv. kalendros

- 1 šv. čili.

Į įkaitintą puodą su aliejumi sudėti česnaką, šalotus, citrinžolę, pusę kalendrų ir pakepinti keturias minutes, kad atsiskleistų aromatas. Tada į tą patį puodą supilti verdantį vandenį ir likusius sultinio ingredientus, virti iki 30 min. 

Šioje vietoje galima pasielgti dvejopai: nukošti sultinį; arba išimti citrinžolę ir virti toliau. 

Į sultinį sudėti smulkiai pjaustytus burokėlius ir virti apie 10 min. Po to  viską "sublenderiuoti" ir supilti į sultinį kokosų pieną. Kitu kartu virsiu antra variantu, nes manau skonis bus tikrai išraiškingesnis, gal net gilesnis.

Sudėt žuvies padažą, įspausti laimų sultis (iš pradžių paragaukite su vieno laimo sultimis, jei truks rūgštelės, tuomet antrą laimą). Supilstyti į dubenėlius ir bon appetit! 

Kas tie sernikai?

Prieš kelias dienas sužinojau, jog ant svieto Google'ėje nėra sernikų (o gal siernikų) recepto. Akibrokštas įvyko tada, kai Facebook'e komentatoriai prasitarė, jog tokių negirdėję, o dar baisiau pasidarė, kai pradėjęs "gūūglinti rusiškai", sužinojau, jog į sernikus įeina varškė (jie lygtais varškėtukais vadinasi, bet mano ruskalbis draugas sako kitaip). O tai bėda, o tai ant svieto prisikalbėjau, kur burną reiks plauti?

Va tada sau restart'ą leidau kokius penkis kartus iš eilės - kaip čia yra, kodėl tik mano šeima apie juos girdėjo?

 Pasijutau taip, lyg pats sugalvočiau kokią nesamonę, kuria labai patikėčiau ir visus ignoruočiau. Bet nebūna dūmų be ugnies, ar degtukų be sieros.. na kad ir kaip ten, velniai juos!

Pasirodo, mamukas kažkada turėjo daryti sernikus (čia buvo labai seniai, gal kokia keturiasdešimt pirmaisiais?), bet neturėjo varškės, neturėjo dar kažko, tada sudėjo ką turėjo ir gavosi štai tokie sernikai. Nesikabinėkit, originalaus recepto nežinau, nes manau šis receptas tai tikrai originalus. Tokių "pičienkų" pas nieką neteko ragauti ar matyti virtualiose prerijose. Tokie purūs, skanus, net ir kitą dieną. O jau kaip paprastai ir kaip pigiai gaunasi juos pasidaryti. Pamenu, kai mama prikepdavo tų sernikų du LABAI DIDELIUS bliūdus, kad visai "familijai" užtektų, o prie sernikų po kelis krūzus (čia taip arb. puodukus kaime vadina) arbatos ir bon appetit!

Porcijų kiekis: 5 - 8 

Pagaminimo laikas: 1 val. 30 min.

Ingridientai:

- 2 stiklinės miltų

- Arb. šaukštelis su kaupu kepimo miltelių

- 1/2 arb. šaukštelio druskos

- 2 arb. šaukšteliai cukraus

- Stiklinė kefyro (o gal ir daugiau, čia jau priklauso nuo stiklinės dydžio, kiek dėsite miltų)

- Aliejaus kepimui.

Dėl ingridientų tikslumo, nesu labai jau tikras, nes juk žinote kaip mamos sako: vaikeli, įberk iš akies to tiek, ano tiek ir išmaišyk. :))) Čia matomai, stengiamasi išsaugoti šeimos paveldo paslaptis? Taigi, visus ingridientus sudėti į dubenį ir išmaišyti. Tešla turi gauti labai labai minkštutė, elastinga. Tešlą atidėti valandai į šaldytuvą (kaip mama sakosi: "kad pasibūtų sau".) 

Iškočioti 0,5 - 1 сm storio tešlą, supjaustyti rombais arba kaip ten jau gausis ir kepti labai įkaitintoje keptuvėje. Mano asmeninis patarimas, siūlau prie keptuvės pasamdyti praktikantą, nes sernikai kepa baisiai greitai, tad kol minkai tešlą, kolega galėtų plukdyti sernikus keptuvėje nuo vieno borto prie kito. Regis, kas minutę reikia juos vartyti, pamatysite, tai pati greičiausia procedūra, tikras konvejeris. Formulė paprasta: kočiojam + kepam + atidedam į lėkštę ir t.t.

Į atskirą dubenį įpilti kelis didelius šlakus natūralaus jogurto, kelis kupinus šaukštus naminės uogienės, pamaišyti ir pamirkius serniką į tai - iškarto tiesioginiu skrydžiu pristatyti jį į gerai nusiteikusį skrandį. Bon appetit! 

Mano pašteto interpretacija - kepenėlių paštetas su mandarinais ir čili

Praeitų metų rudenį, užsisakiau (vėl) naujų knygų truputį daugiau, nei kelias. Bet keisčiausiai yra tai, kad jos yra apie mėsininkystę. Taip taip, Jūs nesuklydote!
Mane labai užkabino tai, jog Lietuvoje yra labai labai labai mažai informacijos apie mėsas, dešras, paštetus, mėsos pyragus, na gal daugiau apie vyniotinius, o išvis nėra informacijos apie tai, kaip brandinti mėsą, kaip padaryti geresnius mėsos pjausnius, kokioje temperatūroje kokį mėsos gabalą kepti  - kalbu tik apie natūralų mėsos paruošimą, be jokių "spec. E" priedų.?

Už tas papildomas knygas, žmona jau norėtų prikalti mane prie sienos, bet kai vyras jai taip skaniai ir taip dažnai gamina, tai mano mieloji atlaidi  (išskyrus tai atvejais, kai patiriu visišką FIASKO virtuvėje) - KOKS AŠ LAIMINGAS -> DĖL TO! :) 

Ar esate gaminę naminį paštetą? Kokį?

Dar nuo vaikystės pamenu, kaip prieš Šv. Kalėdas, pas senelius Jurbarke, pjaudavo kiaulę. Pirma pasigirsta paskutinis kiaulės klyksmas (senelis baisiai taiklus būdavęs), tada pilni kibirai kraujo - vis nemapenu, ką jie su juo darydavo. Tada tuntai skerdienos -> mėsos -> kumpiai/dešros/lašiniai/subproduktai.
Kad senelių skilandis, palendricos ir dešros būdavę skaniausios - visa šeima vienbalsiai pritaria.

Ach, kaip pasiilgstu tų skonių.
Ai, kur aš čia?? Gi paštetas. Na va. Ar galite patikėti, kai šaldytuve pamatai tris ar keturias "baleikas" (didelia įsitržaine bliūdus) kiaulienos kepenų pašteto? 

Jėzau, pamenu kaip nemėgdavau aš to pašteto (man tada buvo apie 10 metų), bet jo būdavo tiek daug, kad bepigu, kiek pusryčių gaudavosi nemokamų (na, duonos ir sviesto neskaičiuoju, tie dar būdavę pigūs). Bet vistiek tos gyvatės nemėgdavau! Tas paštetas būdavo toks kietas, jo teptis būdavo neįmanoma, tik atsipjauti. Senelis atsipjaudavo, tada pašteto riekę uždėdavo ant duonos riekės ir tik krimst, oi gardžiuodavosi jis tuo paštetu. :)

Jau, kai buvau paauglys, kažkaip pamėgau tą paštetą, bet nebeilgai tai truko. Seneliukai paseno, tad kiaulių nebeaugina, dabar mes jiems paštetą turime parūpint (sekančiu kartu, važiuojant į Jurbarką, kai vešime proanūkę parodyti, tad ir pagaminsiu šio pašteto, tik be čili).

Sako, kai nebegauni to, ko anksčiau buvo apstu, tai labiausiai ir ilgiesi, kokia begėdiška ta nostalgija. Vėl 

Ta duona su svogūnais nemirtinga, jau šeštą dieną pusryčiauju ja ir tebekaifuoju nuo jos skonio. Dovanokit, kvailas įprotis nusimušti! :D 

Aš jau keli metai gaminu naminius paštetus, pradėjau nuo Julia Child recepto, tada vis kitokius išmėgindavau, kol nepagaminau šio. Uch, koks skonis. Čia prieš savaitę lankėsi (dukrytės gimimo paminėti!) mano sesė su draugais pas mus, tad jie beveik griežtai pasakė, jog jokių paštetų nevalgo, nes tai šlykštu. 

Japarasytatai!!! Aš jiems duosiu - šlykštu? 

Sutarėme, kad jie bus labai atviri, net jei ir nepatiks (susitariau su savimi, kad "mielai" nurysiu tą kritikos piliulę): sesė iškarto užsikaifavo (ši, pas mane, emocijų kišenėje nelaiko), o "Gts" su "Grd" truputį šokiruoti (nežinau dėl ko, bet veidai išsigandę), tada po neilgos "valandėlė" šypsenos veiduose ir pasakė, jog labai skanu (pasirodo, jie visą gyvenimą nevalgo paštetų). Tada "Gts" paklausė: ką diejai? (čia šiaulietišku paveldu, žmogus prabilo) :DDD

O sesė, mane nužudė patikslindama, kad čia ne mandarinai, o "papelsinai". 

Po trumpai trukusių derybų, teko jiems pritarti ir eiti pas vyną į kompaniją  (daryti oplia!). :)

Paprastai, kai perku triušį, išimu kepenėles ir atsidedu tam ypatingam kartui - naminiam paštetui.
Dabar apie mano paštetą: jis unikalus savo pirminiu ir baigtiniu skoniu - iš pradžių jaučiamas mandarinų/apelsinų dvelksmas, skoniui įpusėjus -> rūgštelė nuo kaparėlių ir vyno pasitinka konjako dvelksmą, o baigiasi aštriu poskoniu (dėl čili pipiriukų). Man skaniausia, kai paštetas užteptas ant batono, mmmmm. Velnias, vėl užsimaniau! :)

Pagaminimo laikas: 20 min

Ingredientai:

- Vieno ėriuko kepenėlės ir dviejų triušių kepenėlės (apie 300 g, jei neturite ėrienos kepenėlių, naudokite vien triušienos, blogiausiu atveju tiks ir vištienos,nebūkime čia snobais!)
- 6 šalotai arba 2 vid. svogūnai
- 2  stambesnės česnako skiltelės
- 4 kadagio uogos
-  Valg. šaukšt. kaparėlių
- 1/3 šv. čili pipiro
- 120 ml balto sauso vyno (chardonnay)
- 50 g konjako arba gero brendžio
- 1 didelis mandarinas
- 2 valg. šaukštas sviesto + išlydymui
- Pundelis čiobrelių
- Druskos ir pipirų.

Nustatyti vidutinę ugnį ir įkaitinti keptuvę.
Svogūnus arba šalotus supjaustyti griežinėliais ir įdėjus šaukštą sviesto, kepti keptuvėje apie penkias minutes, tada supilti vyną ir troškinti dar 10 min arba kol vynas nugaruos. Atidėti iki kol kepenėles dėsite į blenderį.

Kitoje įkaitintoje keptuvėje su sviestu (su vidutine ugnimi), sudėti smulkiai sukapotus česnakus ir čili, kepti minutę - dvi. Tada sudėti kadagio uogas, kepenėles ir kepti apie 3 minutes, po to įpilti konjaką ir padegti (siūlau prieš tai pasirūpinti gesintuvu, ypač, jei tai darysite pirmą kartą). Kai ugnis užges, kepti dar 5 min arba kol kepenėlių vidus iškeps (aš su mentele pergnybiu ir pasižiūriu koks vidus - žalias ar ne). Tada sudėti smulkiai sukapotą mandarino žievelę, jo sultis bei patį išspaustą mandariną su čiobreliais, kepti dvi minutes, tada sumažinti ugnį ir troškinti dar 5 minutes.
Jau tuoj tuoj, dar kelios akimirkos ir viskas paruošta.
Taigi, viską išimti, išskyrus čiobrelius su kadagio uogomis,  kepenėles bei svogūnus su visais skysčiais sudėti į blenderį, paprieskoniuoti druska ir pipirais ir gerai viską sutrinti. Po to į paštetą sudėti smulkiai sukapotus kaparėlius ir dar kartą, su šaukštu, gerai išmaišyti. Paštetą sudėti į indelius (galima į užsukamus stiklainiukus arba į keramikinius). Keptuvėje išlydyti kokius du ar tris valg. šaukštus sviesto (lydžiau toje pačioje keptuvėje, kur kepiau kepenėles, taip norėjau išsaugoti daugiau skonio), tada dailiai aplieti paštetą išlydytu sviestu, kad neliktų jokių tarpų tarp pašteto ir oro, kitaip suges. Indelius sudėti į šaldytuvą, kad atvėstų. Taip paštetas išsilaikys iki savaitės.
Tepam ant šviežio batono ir bon appetit! 

Recepto šaltinis: bazė pagal Julia Child, bet kaparėliai, mandarinai, čili ir svogūnai su vynu - mano mintis.

Daugiagrūdė duona su keptais svogūnais ir aš jau TĖTIS!

Su Naujaisiais mielieji!  (Kadangi, dar šiemet nesisveikinau.)

Pradėsiu nuo Gruodžio mėnesio:

Darbe prasidėjo Kalėdinis ralis, tad po darbo renginiai su klientais, pasiruošimas Kalėdoms, tiksliau gimdymui, nes nežinojome kada? Tada vėl visokie "atmazai" kodėl negaliu į blogą rašyti, nu ne, palaukit, vieną turiu rimtą atmazą - neturiu namie jokio stalo, tad kur man dėti viską ir fotkinti? Su žmona tiek pripratome valgyti lovoje, jog net kartais jaučiuosi it koks šeichas, kurio didžioji gyvenimo dalis vyksta lovoje. O dar Google'as man pokštą iškrėtė - nebeleidžia nemokamai fotkių talpinti, nori buožės, kad susimokėčiau. Kapitalizmas valdo! :) 

Smagiausiai Gruodžio naujiena, jog pasirodė Lietuvos maisto tinklaraštininkų knyga su receptais, tarp 25 blogerių, esu ir aš su savo 4 receptais. (O gal čia buvo Lapkritį?) 

Taigi, šventės praėjo labai skaniai, kadangi pavyko aplankyti tėvukus, o tada iškarto šmurkšt į Vilnių, mat paranojiškai laukėme gimdymo.

Taigi, čia jau ir Naujieji mus užklupo. Neilgai laukus, ir Trijų Karalių šventė atėjo į namus.  Tą diena žmonai kažkaip maudė pilvą, bet lyg kentėti buvo galima, tad kol ji ieškojo kompromisų su pilvo skausmais, pagaminau pusryčius, o tada ištiesę kojas ant lovos, žiūrėjome filmą. 

Per pietus skausmai intensyvėjo, bet vis dar laukėme "vandenų". Taigi, žmona sako, varom į ligoninę, o aš sakau: "gal aš pasidarau valgyti ir tada lėksim?" Ji neprieštaravo. Tuo metu, liepė paskaičiuoti laiką, kas kiek laiko saremiai - pasirodo kas tris minutes. Man - vyrui - tai nedaug reiškė, nes aš žinojau, kad pirma nuteka vandenynai, tad.. 

.. tad užsikaičiau puodą su sultiniu. Užsimerkiau grybus, pasiruošiau daržoves ir pradėjau gaminti risotto su miško grybais. Užtrukau apie valandą. 

Kai jau valgiau, nebebuvo malonumo, nes žmona jau svajojo apie ligoninės priimąjį. Po 15 min jau buvome Antakalnio gimdymo namuose (čia apie 16:30 val.).

18:00 val. gimė dukrytė, tad jau buvau Otec Molodec! :)  

Ta proga, man nuo šeimos niekaip neatsiejami  du dalykai: namai ir duona. Šį kartą pasidalinsiu unikaliai paprastu žiauriai skaniu duonos receptu. Jau tris savaites iš eilės ją kepu. Išbandžiau visokius variantus ir nei vienas nenuvylė, bet šiandieninis variantas tiesiog pribloškė. Labai jau priminė Lauro lape keptą duonelę. :)  Gerai, kad ji gaminama be jokio raugo ir cukraus, paprastas metodas - užminkai ir kepi, bei gali pridėti  bet ko, ko širdis geidžia - taip įdomiau! :) 

IMG_7814, a photo by Mindaugas Bon appetit on Flickr.

Paruošimo laikas:  2,5 val.

Ingredientai:

- 375 g kvietinių miltų

- 200 g  ruginių miltų

- 75 įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

- 20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

- 375 g šilto vandens

-  10 g druskos

- 5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

- Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Į įkaitintą keptuvę su sviestu sudėti susmulkintą svogūną ir apkepinti jį iki kol visiškai įgaus riešutų kvapą, tokia gintarinė spalva.

Į gilų bliūdą sudėti visus ingredientus su svogūnais, gerai išmaišyti, o tada rankomis minkytis 15 min., tada į miltais apibarstytą kepimo formą sudėti išminkytą tešlą ir palikti šiltoje vietoje minimum valandai, o geriau dviems, tešlos paviršių pabarstyti miltais. Prieš pašaunant į orkaitę, įpjauti kepaliuko viršų ir pašauti į +240 C temp įkaitintą orkaitę dešimt minučių , tada temperatūrą sumažinti iki +210 C temp. ir kepti dar 35 - 40 min. Atvėsinti ir valgyti. Kad plutelė nebūtų labai kieta, aš vos ištraukęs iš orkaitės, apipurškiu vandeniu, kad sudrėktų viršus, nuo karščio drėgmė išeina, o duonos plutelė, tuomet būna minkštesnė arba minkšta, kaip ir vidus. 

Čia galima pasielgti visiškai skirtingai, tai yra, galite išsikepti tris skirtingas duonas. Galima naudoti tik kvietinius miltus - tada duona primins rusų laikus, kai būdavo tokia balta forminė duona; galima naudoti tik ruginius miltus - bus sunki duona, bet taip pat skani; arba šis variantas, na dar galima žaisti, tarp kvietinių/ruginių miltų santykio. 

Beje, čia tinka ne tik kepti svogūnai, bet jei nenaudosite sėklų, tuomet galima daugiau svogūno, o ir svogūno poskonis bus stipresnis.

Skumbrės užtepėlė arba kai pabosta omletai ir košės

Praeitą savaitgalį kažkas man pasidarė, stovėjau p.c. ir lyg žaibas trenkė per visą kūną - kaip užsimaniau rūkytos žuvies!! Iškarto nubėgau į žuvies skyrių, o prie kasų jau buvau su didžiule karštai rūkyta skumbre ir silkės pakeliu. Manoji ne itin nudžiugo šiuo pirkiniu. Kažkaip jos dabar ant žuvies netraukia, anaiptol, dabar jos favoritas yra manų košė. Matyt praktikuojasi prieš motinystę, o juk liko tik keli mėnesiai jau. :) Spėju, kai manoji virs košę vaikui, netikėtai aš ją suerzinsiu, vis pasiūlydamas kokių nors priedų į manų ar kitokią košytes.  O gal taip ir nebus. Kai viskas nauja, taip ir kyla visokiausių minčių (dažnai ir nesamoningų). 

Vėl lyriškai nukrypau.. Pusryčiams pasiruošiau žiauriai skanią užtepėlę.

Pagaminimo laikas: apie 10 min.

Porcijų kiekis: 3 - 4 

Ingredientai:

- Sauja kaparėlių (nebūtinai)

- 1/4 citrinos sulčių (nebūtinai)

- Keli stiebai salierų

- Apie 300 - 400 g skumbrės filė

- 1 valg. š. majonezo

- 2 valg. š. extra virgin alyvuogių aliejaus

- Druskos ir pipirų.

Salierus sukapoti kuo smulkiau, tada sudėti skumbrę, sukapotus kaparėlius, alyvuogių alieju, majonezą, citrinos sultis, prieskonius ir viską išmaišyti. Užtepti ant duonos/batono arba ištepti lavašą, susukti ir supjaustyti griežinėliais. Šiuo užkandžiu vaišinau savo geriausią draugą, sakė labai 

bon appetit! :) 

100-asis receptas: Aluje troškintos triušienos vyniotinis

Skubu pasidžiaugti, jog tai 100-asis mano blogo receptas! :)

Neapsakomas jausmas, t.y. labiau psichologinis pasitenkinimas, kai įveiktas pirminis etapas. Peržvelgiau savo blogo receptus, pagalvojau, o tada paklausiau savęs, kodėl jų tik 100 per du metus? Kodėl ne 200 ar 300 receptų? 

Tada vėl pagalvojęs prisiminiau, koks mano tikslas, ar talpinti tai, kas jau visiems iki gyvo kaulo žinoma, ar geriau kažką naujo, kas yra tik girdėta ar "liaudyje žinoma", bet nepatirta savo virtuvėje. 

Dėl kokių priežasčių keliu vieną ar kitą receptą? 

Kol kas užduodu daugiau klausimų nei atsakymų. Kol kas vis dar ieškau savęs šioje plotmėje, ir tikiu, jog vieną skanią dieną - atrasiu, na o kol ieškosiu, tikiuosi ši kulinarinė kelionė (savyje) Jums patiks ir toliau?! :) 

Šį kartą vėl naujas būdas pateikti triušieną. 

Labai netradicinis, bet labai intriguojantis receptas. Nesu gaminęs vyniotinių (manau, taip ir reikėtų jį vadinti) iki šiol. Jį gaminau du kartus ir abu kartus šiek tiek skirtingai: pirmą kartą  kepiau orkaitėje; antrą kartą viriau vandenyje (beveik) vakuume.

Kas įdomu, jog šį patiekalą galima pateikti kaip karštą (tik reikėtų dar kokios bulvių ir žirnelių/kalafiorų košės), arba kaip šaltą užkandį su duonele. 

Čia reikės nusiteikti paplušėti, tad savaitgaliui/šventei šis patiekalas kaip tik. Tikiu, jog svečiai būtų maloniai nustebinti. :) 

Paruošimo/gaminimo laikas: apie 3,5 - 4 valandas

Porcijų kiekis: apie 6 - 8 

Ingredientai triušienos troškiniui:

- 1 triušio 

- 400 ml vandens

- 1 svogūnas

- Poro kotas

- Morka

- 1/2 česnako galvutės

- Butelis tamsaus alaus 

- Kelios rozmarino šakelė

- Žiupsnis pankolio sėklų

- Druskos ir pipirų. 

Kiti ingredientai vyniotiniui:

- 250-300 vytinto itališko kumpio ("prosčiuto")

- Vienos vištienos krūtinėlės pusė

- Sauja šv. šalavijų

- 1/4 svogūno

- Česnako skiltelė

- 150 ml grietinės

- Valg. š. pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus

- Druskos ir pipirų.

Triušienos troškinimas:

triušieną supjaustyti į dalis ir su visais ingredientais sudėti į puodą, virti 2 valandas, nustačius mažą ugnį. Jei pritrūksite skysčių, tuomet papildykite triušieną užvirintu vandeniu. Tuomet triušieną atvėsinti ir nuimti nuo kaulų.

Vyniotinio eiga:

Į blenderį sudėti vištienos filė, svogūną, česnaką, šalavijų lapelius, alyvuogių aliejų ir viską susmulkinti. Tada į gautą masę sudėti grietinę ir prieskonius, gerai išmaišyti. Gerai išmaišyti visą masę.

Šioje vietoje, kitu kartu, įdėsiu gerą saują nuvirtos triušienos. 

Ant stalo plačiai iškloti maistinę plėvelę. Ant plėvelės sudėti "prosčiuto", o ant jo triušienos gabaliukus (aš juos, pirštų pagalba, pamaigiau dar) ir paskirstyti tolygiai. Tada ant triušienos sudėti ir tolygiai paskirstyti vištienos masę, tuomet susukti į dešrą - turi gautis vyniotinis.  Man gavosi du vyniotiniai, nes mano maistinė plėvelė buvo siaura. Taigi, abu galus reikia sandariai užrišti mazgu. Nes verdant, nesinorės, kad išbėgtų vyniotinio "sultys". :)  Čia reiktų vyniotinį dar apsukti kokius penkis kartus maistine plėvele, vėl užrišti ir į..

.. į užvirintą vandenį su puodu, įdėti vyniotinius.  Nustačius mažą ugnį, virti apie 60 min., tada išėmus, pašauti į orkaitę +200 С temp. ir kepti iki 10 min., kad šiek tiek paskrustį kumpis.

Šalia patiekiau sultinio likutį su šiek tiek sviesto, miltų ir kaparėliais, t.y. padažiuką. Ateityje gaminsiu ir daugiau vyniotinių, pasirodo tai yra labai paprasta! 

Bon appetit!

Tikri uzbekiški čeburėkai iš Tatarstano regiono

Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur. 

Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi....  mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD

Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!



Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6

Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus

Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.

Saulėgražų aliejaus kepimui.

Tešlos gaminimas:

Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)

Faršo gaminimas:

Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui,  kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.

Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.

Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
 Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve. 

Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai 

bon appetit!