Tobula vakarienė ir fiasko

Pradėsiu nuo didžiausio šių metų fiasko: 5 val ryte atsikeliu, 6 val. ryte esu jau sporto klube, 6:15 kol apsirengiu ir pastebiu, jog nepasiėmiau sportinės maikutės (tą akimirką pasakau ką galvoju, bet negarsiai). Išvažiuoju namo nusivylęs ir nepasportavęs. Tada, vakare (tą pačią dieną), atvažiuoju su maikute, įeinu į sporto klubą, o administracijoje man pasako, jog negali įleisti į sporto klubą, nes jau tą dieną buvau, t.y. galima tik 1 kartą per dieną, nesvarbu, jei buvau tik apie 20 min. Bet ryt vistiek lėkiau sportuot. Tai va, kaip būna gyvenime. :)

Dabar apie maloniu dalykus. Sako ant žiemos meškos miegot eina, taip ar aš buvau užmigęs žiemos miego, tik savo bloge, o ir mano žiema buvo atėjusį vasarą. Džiugu, jog vėl atėjo įkvėpimas rašyti. Nors net nežinau, kodėl jis dingo? Pastaruoju metu teko keliuose kulinarijos kursuose sudalyvauti, o ir iš po Paryžiaus patirtų kulinarinių įspūdžių, nebegaliu tvardytis ir nerašyti. :) Šis pagamintas ir aprašytas patiekalas - man yra maža kulminacija, nes kulinarinių kursų metu, visus ingredientus gaminome grupelėse, o čia turėjau pats vienas suktis. Ir man pavyko, TIKRAI pavyko. Žmona minėjo, jog tai geriausias šių metų patiekalas. Jėjėjėjėė! :)

Anties krūtinėlės su kepintų moliūgų sėklų miltais, aviečių balzaminio acto padažu, špinatais ir čiabata marinuota aviečių balzaminiu actu.

Porcijų kiekis: 2

Pagaminimo laikas: 1 val.

Ingredientai:

- 2 anties krūtinėlės

- 1/2 itališkos duonos (čiabata)

- 250 g šv. špinatų

- 50 g moliūgų sėklų

- 20 ml alyvuogių aliejaus

- Šiek tiek sviesto špinatams apkepinti

-  100 ml aviečių balzamiko acto

- 50 g balzamiko acto 

- Sauja šaldytų aviečių arba šviežių aviečių

- 4 skiltelės česnako

- Druskos bei pipirų.

Moliūgų sėklas įkaitintoje keptuvėje kepinti 3 minutes, tam kad išgaruotų drėgmė. Leisti atvėsti, o tuomet su blenderiu sumalti iki tol, kol gausis kaip miltai.

Į įkaitintą orkaitę +180 C temp. sudėti smulkiai suplėšytą čiabatą ir kepinti 7 - 8 minutes. Tada padžiūvusią duoną sudėti į bliūdą, ant duonos įspausti česnako skilteles, 50 ml aviečių actą ir 50 ml alyv.aliejaus bei druskos su pipirais. Viską gerai rankomis išmaišyti ir gerai sugrūsti, pusvalandžiui atidėti į šaldytuvą, kad šiek tiek pastingtų .

Atskirame puode sudėti likusį aviečių balzamiko actą, šaldytas avietes bei balzamiką bei druskos ir nustačius vidutinę ugnį, kaitinti apie 10 minučių, nuolat maišant, tada per sietelį perkošti, kad neliktų aviečių grūdelių.

Atskiroje keptuvėje išlyditame svieste 1 minutę pakepinti/blanširuoti špinatus, tik kad jie sudrėktų ir sukristų.

Dabar eilė anties krūtinėlei. Įkaitintoje keptuvėje oda žemyn sudėti pasūdytas anties krūtinėles, ant jų uždėti perlenktą kepimo popierių, o ant popieriaus puodą su vandeniu ir kepti 7 minutes. Po to apversti krūtinėles ir kepti dar 2 - 3 minutes, išimti iš keptuvės ir leisti pailsėti apie 10 minučių, nes jei bus prapjauta anksčiau, išleis visas savo sultis ir praras daug skonio.

Tada džiuvėsėlius sudėti į lėštę, ant viršaus pjaustytą antieną, špinatus ir moliūgų sėklų miltus bei padažas aplink. :)
Bon appetit!

Italijos regiono skaniausios bulvių salotos - Mediterranèe

Kai esi be idėjų - "Ką šiandien gaminti?", kartais netikėtai suveikia fantazija, o dar jeigu pašnipinėji savo mėgiamus kulinarinius blogus, tuomet ir randi receptų susijusių su tavo esamais produktais šaldytuve, pačiam tuomet kyla mintis sukurti nuostabų skonių kokteilį, BET pamatęs šį receptą, nebenorėjau nieko kurti, kaip kad kuo greičiau pasigaminti ir paragauti, o dar jei ir geras skonis?! ghmmm.. -> pasidalinti su visais! :)

Paruošimas: iki 20 min.

Porcijų kiekis: du žmonės tikrai pavalgys sočiai ir skaniai ;) 

Ingredientai:

• 4 šaltos išvirtos bulvės (nors aš naudojau tik ką išvirtas, tačiau šaltos bulvės t.b. skaniau)
•  150 g Feta ar kito panašaus sūrio
• 80 g saulėje džiovintų pomidorų
• Du arb.šaukšteliai kaparėlių
• 12 ančiuvių
• Nedidelis baklažanas
• Vienas gerai prinokęs raudonas svogūnas
• Aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus (kiekis pagal skonį)
• Nedidelis šv. čili pipiras
• Druska ir pipirai
• Šviežių baziliko lapelių, kuo daugiau, tuo geriau ;)

Įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi švelniai pakepinti susmulkintą čili, ančiuvius, griežinėliais pjaustytą svogūną ir kaparėlius - pastoviai maišant kepti apie 3 minutes. Tuomet sudėti vidutinio dydžio ar mažesniais kubeliais pjaustytą baklažaną (čia kaip labiau patinka, nors geriau, kai visos pagr. daržovės būna panašaus dydžio ir pjūvio - patikėkit, taip skaniau!) ir toliau maišant kepti. 

Sudėti kubeliais supjaustytas bulves, nors man ne kažin kas gavosi su tuo bulvių pjaustymu :) taip pat sudėti kubeliais pjaustytus baklažanus, padidinti ugnį ir švelniai, tačiau pastoviai maišyti iki tol, kol baklažano kubeliai iškepė (nepavirtęs į košę, o vis dar šiek tiek traškus, nors mano keptuvė dar man nepasiduoda, todėl man baklažanai jau buvo gerokai iškepę ) ir tuoj

pat nuimti nuo ugnies.

Atskirose lėkštėse sudėti turinį iš keptuvės, tada pabarstyti Feta sūrį ir papuošti arba papildyti baziliko lapeliais, nors manoji panoro daugiau žalumos, tad suimprovizavo dar pridėdama špinatų lapų, kas tik pagerino skonį. Tačiau dėl špinatų neimkit į galvą, užteks ir baziliko lapelių. Puikiai tiko prie balto Sauvignon blanc vyno, tad skaniai pavakarieniavęs linkiu Jums: -Bon appetit!

Prieš patiekiant salatos, galima sugroti paskutinį akordą švelnia alyvuogių aliejaus nata!

Labai neįprastos salotos, o didesnis jų kiekis, gali atstoti ir pagrindinį patiekalą, džiaugiuos jį atradęs ir traukiam į TOP salotų sąrašą! Bon appetit!

Špinatai puikiai pagerino skonį, o gal vis dėl to, čia vyno nuopelnas...? ;)

Trumpa istorija ir aprašymas apie baklažaną:

Baklažanas (lot. Solanum melongena) – vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.
115-180 cm aukščio, stiebas tvirtas, šakotas. Lapai širdiški, tamsiai žali su violetiniu atspalviu. Žiedai stambūs, violetiniai. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais. 
Kilmė ir paplitimas
Augalo tėvynė – tropiniai Indijos rajonai. Iš čia prieš 2500 metų pateko į Kiniją, o XVI a. atvežtas į Europą, kur laikytas dekoratyviniu augalu. Europos tautos - senovės graikai ir romėnai - taip pat žinojo baklažanus, tačiau egzistavo prietaras, kad baklažanai gali privesti prie beprotystės, jie buvo vadinami "beprotybės obuoliais". Šis visiškai nepagrįstas prietaras gana ilgam laikui sustabdė baklažanų paplitimą Europoje. Anglų sodininkai augindavo baklažanus tik dėl gražios formos ir spalvos vaisių, dėl savo formos jie buvo pavadinti "kiaušinio augalu" (egg plant). Tačiau tik atradus Pietų Ameriką, kurioje indėnai taip pat augino baklažanus, europiečiai sužinojo apie šią daržovę, pradėjo ją auginti maistui. Indėnai baklažanus vadindavo "badidžan", tikriausiai iš čia kilo rusiškas ir lietuviškas pavadinimas "baklažanas". 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove. Dabar daug jų auginama Ispanijoje, Prancūzijoje, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje.
Sudėtis Baklažanuose yra 0,9 % baltymų, apie 3,5 % cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2 % ląstelienos, 0,3 % riebalų, 93,2 % vandens, vitaminų B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių ir sausųjų medžiagų. Tai nekaloringa daržovė. (Šaltinis: Wikipedia)

Nors šį kartą Italijos virtuvė, tačiau panorau patalpinti būtent šį H.Matisse darbą su baklažanais.

Henri Matisee - Interior in Aubergines ( g. 1869 m. gruodžio 31 d. – 1954 m. lapkričio 3 d.) – prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu.

Špinatų vyniotinis

Pačią patiekalo idėją radau ne viename serbų kulinariniame bloge, vieni gamina vyniotinius, kiti biskvitus, dar kiti biskvitinius sumuštinukus - užkandžius, na o man šį kartą pakaks ir vyniotinį pasidaryti. Šis skonis tikrai primena Balkanų kraštų virtuvės ypatumus, kadangi ten labai dominuoja varškės tipo sūriai įvairiuose patiekaluose, todėl tas sūrumas gali ne visiems patikti, ar bent jau ne iš pirmo karto.

Paruošimo laikas: vyniotinis 1,5 val.; patiekimas - kitą dieną.

Porcijų kiekis: 6 - 8 žmonėms.

Ingredientai vyniotiniui:
- 500 g blanširuotų špinatų arba 1 kg šv. špinatų (šviežius špinatus apvirti, kol suminkštės, o tada palikti per naktį šaldytuve, kad vanduo nuvarvėtų)
- 100 g sviesto
- 100 ml pieno
-  100 g miltų
- 4 kiaušiniai
- 1 česnako skiltelė (nebūtinai) ir druskos

 Špinatus susmulkinti blenderyje. Labai įkaitintoje keptuvėje sudėti sviestą (tegul jis ištirpsta, bet ne pradeda ruduoti), susmulkintus špinatus, miltus ir pieną ir patroškinti kelias minutes, kol viskas gražiai susijungs į vieną masę, tada ugnį sumažinti iki minimumo ir po kelių minučių išjungti. Tuomet sudėti išspaustą česnaką (nebandžiau česnako kartu su sviestu pačioje pradžioje kepint, nes pabijojau, jog česnakas gali dominuoti, todėl...) ir druską. Kiaušinio baltymą atskirti nuo trynio ir atskirai išplakti - baltymus iki standumo, o trynius tiesiog paprastai. Išplaktus trynius sudėti į  špinatų masę - smagiai pamaišyti, o tada atsargiai į špinatų masę įmaišyti standžiai išplaktus baltymus. Gilioje skardoje (bent jau aš tokią naudojau) ištiesti kepimo popierių, ištepti sviestu ir sukrėsti visą špinatų masę ir pasiskirstyti tolygiai po skardą. Kepti +200 С įkaitintoje orkaitėje apie 40 min., tačiau siūlyčiau čia būti budriems, nes orkaitė orkaitei nelygi, tolygiai karts nuo karto tikrinkite mediniu smeigtuku - kai įsmeigsite smeigtuką į biskvitą ir jis bus neaplipęs tešlos gabaliukais, tuomet biskvitas jau bus iškepęs. Kai tik išimsite iš orkaitės špinatų biskvitą, tuoj pat su visu kepimo popieriu suvyniokite į vyniotinio formą ir uždėkite virtuviniu rankšluosčiu - kaip supratau, šitas žingsnis labai svarbus. Būsiu atviras, nežinau kodėl reikia taip daryt, todėl aš taip dariau [:-p Tikiu, jog užkietėję biskvitų kepėjai tikrai žino, kodėl taip reikia daryti, o gal čia tiesiog koks nors prietaras, kad ir kaip ten bebūtų, man jis tinka!

 Vyniotinio įdaras:

• 200 g Feta sūrio, nors manau tiktų Brinza ar panašaus tipo sūris
• 100 g smulkiai supjaustytas karštai/šaltai rūkytas kumpis (virtas kumpis netinka, o dėl vytinto nežinau....)
• 3 kietai virti kiaušinių tryniai  (baltymų nereikia)
• 180 g grietinės (20% - 25% riebumo)

Į atskirą indą sudėti Feta sūrį, kiaušinių trynius ir grietinę - viską su šakute smulkiai sutraiškyti - išmaišyti. Į įdarą sudėti smulkiai pjaustytą kumpį ir dar kartą gerai viską išmaišyti.

Kol špinatų biskvitas dar neataušo, jį reikia išvynioti ir nuimti kepimo popierių, o ant vidinės biskvito pusės sudėti ir paskirstyti tolygiai įdarą, suvynioti atgal ir visą vyniotinį įvynioti į foliją, visus kraštus gerai ir sandariai užlankstyti. Palikti šaldytuve per naktį, tam kad sustingtų.

 Dabar pridedu tą variantą, kurį dariau, tačiau ateityje mielai pakeisiu kumpį ir vietoj jo naudosiu sūdytą lašišą, svogūnų laiškus ir šv. krapus. Šiuo receptu nustebinsit net ir įnoringiausius svečius, tad Bon appetit!

P.S.: geriau dėti plonesnį sluoksnį įdaro, nes kitaip jis persigers per biskvitą, kaip kad man šį kartą, skaniau kai biskvitas sausesnis išlieka, o gal ir čia yra koks triukas, tad mielai priimsiu bet kokią pastabą ar patarimą! ;)

Banytsa - bulgariškas pyragas

          Bulgarija savo virtuve tikrai nenusileidžia nei graikams nei italams. Teko paviešėti pas bulgarus vestuvėse, o po vestuvių, su sutuoktiniais keliaudami po visą Bulgariją, išragavom tiek patiekalų, jog niekad pagalvojęs nebūčiau. Pradinė pažintis su jogurto gėrimu "Ajaran", nacionalines salotas "Šopska", ai ir begalė kitų patiekalų, todėl noriu pasidalinti vienu iš labiausiai įstrigusių skanumynų, tai ką mes valgydavome pusryčiams - sluoksniuotos tešlos pyragą su feta ir špinatais. Šį pyragą iškepiau grįžęs pas tėvukus į Šiaulius - jie buvo labai patenkinti :)

Paruošimo laikas: iki 25 min.

Kepimo laikas: apie 35 min (+180 C)

Porcijų kiekis: 4 didelės arba 6 vidutinės

Ingredientai: 

- 500 g šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (miltų pabarstymui)

- Indelis Pesto padažo apie 200 g 

- Pakelis Feta, Rikota ar kito panašaus sūrio apie 200 g

- 1 kiaušinis

- 1 skiltelė česnako

- Šv. špinatų apie 200 g bei druskos ir pipirų

Tešlą reikia iškočioti ir padaryti maždaug kvadrato formos blyną, kad tešla neliptų prie "kočėlo" - tešlą ir kočėlą reikia pabarstyti miltais. Jeigu tešla nebus iškočiota, tuomet bekepant pyragas "išsipūs" ir nebebus to skonio, o ir valgyti bus ne taip patogu. 

Tešlos blyną aptepti keliais sluoksniais pesto padažu, kas kart perlenkiant tešlą (kaip nuotraukoje žemiau). Man gavosi tik vienas sluoksnis, bet jeigu iškočiosite didelį blyną, tuomet Pesto padažu bus galima padaryti kelis pertepimus. Visą "blyną/juostą" palikti maždaug  išilgai sprindžio dydžio, o ant jos sudėti Feta sūrio, špinatų ir smulkinto česnako masę, visą tą masę pagardinti druska su pipirais ir sudėti ant tešlos, o tuomet tešlos kraštus suvynioti į vyniotinio formą. 

Vyniotinį susukti į sraigės formą ir dėti į miltais pabarstytą skardą.

Visą pyragą aptepti kiaušinio plakiniu ir kepti  įkaitintoje orkaitėje 35 minutes, +180 C temp.

Šis pyragas tinka prie vyno ar alaus taurės, kompoto stiklinės, arbatos ar kavos puodelio. Galima valgyti karštą ir šaltą, bon appetit!

... mmmmm kaip buvo skanu!

Špinatų ir pomidorų istorijos pamoka arba mano šios vasaros TOP salotos :)

            Šią vasarą, mūsų maisto pagrindą sudaro salotos, tad pastebėjome, jog dažniausiai gaminame špinatų ir pomidorų salotas. Nežinau, kodėl šias salotas taip pamėgome, gal dėl to, jog jas paruošti užtrunka iki 10 min, o gal dėl to, kad salotoms išleisti  nereikia nei 10 Lt :) Šiandien pridedu gabalėlį istorijos apie špinatus ir pomidorus.

Žinomiausio olandų dalinininko Vincent van Gogh natiurmortas - Skumbriažuvės, citrinos, pomidorai.

Taigi, o dabar šiek tiek istorijos apie špinatus ir pomidorą.
            Pomidoras. Pomidorus į Europą atvežė ispanai, po to kai Hernan Cortes dėka 1520 m. buvo užkariauta Meksika. Kadangi ispanai turėjo užkariavę žemių visame pasaulyje, galime juos kaltinti pomidorų platinimu beveik visame rutulyje. Pirmiausia pomidorai bei jų patiekalai pateko į daugumą ispanų kolonijų Karibuose. Pasirodė ir Azijoje, nes buvo nugabenti į kolonijas Filipinuose, o iš čia jau paplito po visą žemyną. Tais laikais didžioji šiuolaikinės Italijos dalis taip pat priklausė ispanams, taigi skanioji daržovė netrukus paplito ir ten. Pirmasis įrašas apie pomidoro augalą rastas būtent Italijoje, 1544 m. Jis buvo pavadintas auksiniu obuoliu (lotyniškai mala aurea) ir aprašytas kaip paplokščias, segmentuotas, prinokus įgaunantis aukso spalvą, vaisius. Antrą kartą pomidoras rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1554 m., pavadinimas tuomet pakeistas į pomi d'oro (išvertus iš italų kalbos taip pat reiškia auksinį obuolį) ir naudojamas Italijoje iki šių dienų. Tačiau maistui buvo pradėtas naudoti tikrai ne iš karto. Pradžioje domino kaip dekoratyvinis arba net vaistinis augalas. Spėjama, kad pomidoras buvo vadintas ir poma amoris, kitaip tariant "meilės vaisiumi", nes jam priskirtos ir afrodiziakinės savybės. Kita vertus, senaisiais laikais beveik visi neįprasti egzotiški vaisiai ar daržovės buvo laikomi afrodiziakais. Romantiškas ir poetiškas apibūdinimas "meilės vaisius" buvo naudojamas ne vienoje Europos šalyje, į kurią pomidoras atkeliavo. Italijos bei Ispanijos klimatas labai tiko pomidorų auginimui be didelių pastangų, todėl daržovė sparčiausiai išplito Viduržemio jūros regione. Pomidorai prasiskynė kelią į Šiaurės Europą ir pateko į Didžiąją Britaniją vėlyvaisiais 1500 - aisiais. Dauguma pomidorų patiekalų buvo sukurti būtent plitimo laikotarpiu - 16 amžiuje, tačiau pirmoji receptų knyga atrasta tik 1692 metais Nepale.

            18 amžiaus viduryje mokslininkai pradėjo svarstyti pomidoro botaninės klasifikacijos klausimą. Pradžioje jie buvo priskirti Solanum genčiai ir pavadinti Solanum lycopersicum. Rūšies pavadinimas lycopersicum gautas iš lotyniško pavadinimo "vilko persikas". Netrukus pomidoras priskirtas Lycopersicon genčiai ir šis skirstymas naudotas kelis amžius. Tik neseni genetiniai tyrimai parodė, jog augalas visgi priklauso Solanum, taip kaip kaip ir baklažanai bei paprikos. Lietuvoje pomidorai pasirodė tik 20 amžiaus pradžioje.

          Špinatas (lot. Spinacia oleracea) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą — balandinių ar burnotinių. Augalas 25-45 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Kartais gali sulaukėti.
Špinatų tėvynė – Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.
Maistinė vertė.
          Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).
Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos.
          Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir padagra bei vyresnio amžiaus žmonėms.
          Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

Pomidorų ir špinatų salotos su grūdėta varške ir natūraliu jogurtu

Paruošimo laikas: iki 10 min
Porcijos: 2

Ingredientai:

• 2 česnako skiltelės
• 200 g šv. špinatų 
• Indelis grūdėtos varškės
• Pundelis šv. krapų
• 3 nedideli pomidorai
• Mažas indelis natūralaus jogurto
• Šlakelis extra virgin alyvuogių aliejaus ir šviežiai grūstų druskos ir pipirų

Špinatų lapus suplėšyti, česnaką susmulkinti, pomidorą supjaustyti kubeliais,viską sudėti į indą ir gerai išmaišyti.

Į jogurtą sudėti susmulkintus krapus bei šviežiai grūstus druską ir pipirus - viską gerai išmaišyti ir paruoštą padažą supilti ant salotų. Ant jogurto užlieti šlakelį alyvuogių aliejaus, viską išmaišyti ir patiekti su skrudinta balta duona, o taip pat šios salotos tinka kaip garnyras prie keptos mėsos. Bon appetit!