Kas tie sernikai?

Prieš kelias dienas sužinojau, jog ant svieto Google'ėje nėra sernikų (o gal siernikų) recepto. Akibrokštas įvyko tada, kai Facebook'e komentatoriai prasitarė, jog tokių negirdėję, o dar baisiau pasidarė, kai pradėjęs "gūūglinti rusiškai", sužinojau, jog į sernikus įeina varškė (jie lygtais varškėtukais vadinasi, bet mano ruskalbis draugas sako kitaip). O tai bėda, o tai ant svieto prisikalbėjau, kur burną reiks plauti?

Va tada sau restart'ą leidau kokius penkis kartus iš eilės - kaip čia yra, kodėl tik mano šeima apie juos girdėjo?

 Pasijutau taip, lyg pats sugalvočiau kokią nesamonę, kuria labai patikėčiau ir visus ignoruočiau. Bet nebūna dūmų be ugnies, ar degtukų be sieros.. na kad ir kaip ten, velniai juos!

Pasirodo, mamukas kažkada turėjo daryti sernikus (čia buvo labai seniai, gal kokia keturiasdešimt pirmaisiais?), bet neturėjo varškės, neturėjo dar kažko, tada sudėjo ką turėjo ir gavosi štai tokie sernikai. Nesikabinėkit, originalaus recepto nežinau, nes manau šis receptas tai tikrai originalus. Tokių "pičienkų" pas nieką neteko ragauti ar matyti virtualiose prerijose. Tokie purūs, skanus, net ir kitą dieną. O jau kaip paprastai ir kaip pigiai gaunasi juos pasidaryti. Pamenu, kai mama prikepdavo tų sernikų du LABAI DIDELIUS bliūdus, kad visai "familijai" užtektų, o prie sernikų po kelis krūzus (čia taip arb. puodukus kaime vadina) arbatos ir bon appetit!

Porcijų kiekis: 5 - 8 

Pagaminimo laikas: 1 val. 30 min.

Ingridientai:

- 2 stiklinės miltų

- Arb. šaukštelis su kaupu kepimo miltelių

- 1/2 arb. šaukštelio druskos

- 2 arb. šaukšteliai cukraus

- Stiklinė kefyro (o gal ir daugiau, čia jau priklauso nuo stiklinės dydžio, kiek dėsite miltų)

- Aliejaus kepimui.

Dėl ingridientų tikslumo, nesu labai jau tikras, nes juk žinote kaip mamos sako: vaikeli, įberk iš akies to tiek, ano tiek ir išmaišyk. :))) Čia matomai, stengiamasi išsaugoti šeimos paveldo paslaptis? Taigi, visus ingridientus sudėti į dubenį ir išmaišyti. Tešla turi gauti labai labai minkštutė, elastinga. Tešlą atidėti valandai į šaldytuvą (kaip mama sakosi: "kad pasibūtų sau".) 

Iškočioti 0,5 - 1 сm storio tešlą, supjaustyti rombais arba kaip ten jau gausis ir kepti labai įkaitintoje keptuvėje. Mano asmeninis patarimas, siūlau prie keptuvės pasamdyti praktikantą, nes sernikai kepa baisiai greitai, tad kol minkai tešlą, kolega galėtų plukdyti sernikus keptuvėje nuo vieno borto prie kito. Regis, kas minutę reikia juos vartyti, pamatysite, tai pati greičiausia procedūra, tikras konvejeris. Formulė paprasta: kočiojam + kepam + atidedam į lėkštę ir t.t.

Į atskirą dubenį įpilti kelis didelius šlakus natūralaus jogurto, kelis kupinus šaukštus naminės uogienės, pamaišyti ir pamirkius serniką į tai - iškarto tiesioginiu skrydžiu pristatyti jį į gerai nusiteikusį skrandį. Bon appetit! 

Daugiagrūdė duona su keptais svogūnais ir aš jau TĖTIS!

Su Naujaisiais mielieji!  (Kadangi, dar šiemet nesisveikinau.)

Pradėsiu nuo Gruodžio mėnesio:

Darbe prasidėjo Kalėdinis ralis, tad po darbo renginiai su klientais, pasiruošimas Kalėdoms, tiksliau gimdymui, nes nežinojome kada? Tada vėl visokie "atmazai" kodėl negaliu į blogą rašyti, nu ne, palaukit, vieną turiu rimtą atmazą - neturiu namie jokio stalo, tad kur man dėti viską ir fotkinti? Su žmona tiek pripratome valgyti lovoje, jog net kartais jaučiuosi it koks šeichas, kurio didžioji gyvenimo dalis vyksta lovoje. O dar Google'as man pokštą iškrėtė - nebeleidžia nemokamai fotkių talpinti, nori buožės, kad susimokėčiau. Kapitalizmas valdo! :) 

Smagiausiai Gruodžio naujiena, jog pasirodė Lietuvos maisto tinklaraštininkų knyga su receptais, tarp 25 blogerių, esu ir aš su savo 4 receptais. (O gal čia buvo Lapkritį?) 

Taigi, šventės praėjo labai skaniai, kadangi pavyko aplankyti tėvukus, o tada iškarto šmurkšt į Vilnių, mat paranojiškai laukėme gimdymo.

Taigi, čia jau ir Naujieji mus užklupo. Neilgai laukus, ir Trijų Karalių šventė atėjo į namus.  Tą diena žmonai kažkaip maudė pilvą, bet lyg kentėti buvo galima, tad kol ji ieškojo kompromisų su pilvo skausmais, pagaminau pusryčius, o tada ištiesę kojas ant lovos, žiūrėjome filmą. 

Per pietus skausmai intensyvėjo, bet vis dar laukėme "vandenų". Taigi, žmona sako, varom į ligoninę, o aš sakau: "gal aš pasidarau valgyti ir tada lėksim?" Ji neprieštaravo. Tuo metu, liepė paskaičiuoti laiką, kas kiek laiko saremiai - pasirodo kas tris minutes. Man - vyrui - tai nedaug reiškė, nes aš žinojau, kad pirma nuteka vandenynai, tad.. 

.. tad užsikaičiau puodą su sultiniu. Užsimerkiau grybus, pasiruošiau daržoves ir pradėjau gaminti risotto su miško grybais. Užtrukau apie valandą. 

Kai jau valgiau, nebebuvo malonumo, nes žmona jau svajojo apie ligoninės priimąjį. Po 15 min jau buvome Antakalnio gimdymo namuose (čia apie 16:30 val.).

18:00 val. gimė dukrytė, tad jau buvau Otec Molodec! :)  

Ta proga, man nuo šeimos niekaip neatsiejami  du dalykai: namai ir duona. Šį kartą pasidalinsiu unikaliai paprastu žiauriai skaniu duonos receptu. Jau tris savaites iš eilės ją kepu. Išbandžiau visokius variantus ir nei vienas nenuvylė, bet šiandieninis variantas tiesiog pribloškė. Labai jau priminė Lauro lape keptą duonelę. :)  Gerai, kad ji gaminama be jokio raugo ir cukraus, paprastas metodas - užminkai ir kepi, bei gali pridėti  bet ko, ko širdis geidžia - taip įdomiau! :) 

IMG_7814, a photo by Mindaugas Bon appetit on Flickr.

Paruošimo laikas:  2,5 val.

Ingredientai:

- 375 g kvietinių miltų

- 200 g  ruginių miltų

- 75 įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

- 20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

- 375 g šilto vandens

-  10 g druskos

- 5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

- Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Į įkaitintą keptuvę su sviestu sudėti susmulkintą svogūną ir apkepinti jį iki kol visiškai įgaus riešutų kvapą, tokia gintarinė spalva.

Į gilų bliūdą sudėti visus ingredientus su svogūnais, gerai išmaišyti, o tada rankomis minkytis 15 min., tada į miltais apibarstytą kepimo formą sudėti išminkytą tešlą ir palikti šiltoje vietoje minimum valandai, o geriau dviems, tešlos paviršių pabarstyti miltais. Prieš pašaunant į orkaitę, įpjauti kepaliuko viršų ir pašauti į +240 C temp įkaitintą orkaitę dešimt minučių , tada temperatūrą sumažinti iki +210 C temp. ir kepti dar 35 - 40 min. Atvėsinti ir valgyti. Kad plutelė nebūtų labai kieta, aš vos ištraukęs iš orkaitės, apipurškiu vandeniu, kad sudrėktų viršus, nuo karščio drėgmė išeina, o duonos plutelė, tuomet būna minkštesnė arba minkšta, kaip ir vidus. 

Čia galima pasielgti visiškai skirtingai, tai yra, galite išsikepti tris skirtingas duonas. Galima naudoti tik kvietinius miltus - tada duona primins rusų laikus, kai būdavo tokia balta forminė duona; galima naudoti tik ruginius miltus - bus sunki duona, bet taip pat skani; arba šis variantas, na dar galima žaisti, tarp kvietinių/ruginių miltų santykio. 

Beje, čia tinka ne tik kepti svogūnai, bet jei nenaudosite sėklų, tuomet galima daugiau svogūno, o ir svogūno poskonis bus stipresnis.

Tikri uzbekiški čeburėkai iš Tatarstano regiono

Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur. 

Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi....  mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD

Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!



Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6

Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus

Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.

Saulėgražų aliejaus kepimui.

Tešlos gaminimas:

Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)

Faršo gaminimas:

Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui,  kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.

Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.

Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
 Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve. 

Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai 

bon appetit! 

Te prasideda moliūgų puota: pradėjau nuo kepto moliūgo suflė

Nuo šios savaitės mano virtuvėje šventė. Pagaliau remontai eina į pabaigą, baldai sustatyti, virtuvė paruošta, išskyrus apšvietimą. Žiauriai pasiilgau to jausmo - šeimininkauti savo virtuvėje. damn, I love my life! :) 

Šiemet pirmą kartą panaudojau moliūgą įvairiai. Nežinau kodėl, tačiau kažkaip (turbūt, kaip ir visiems) man ruduo asocijuojasi su moliūgu, burokėliais, kopūstais ir obuoliais (maisto prasme). Bet atgal prie moliūgo! Pradėsiu nuo pirmo recepto susijusio su moliūgu, nors pintinėje jau guli ne viena nuotraukų šusnis, kurios laukia savo eilės, kada išvys interneto šviesą. :)  Taigi, eilinį sekmadienį ryte (pas mus jau tradicija), sumaniau iškepti sūrio suflė, tik šį kartą su keptu moliūgu. 

Suflė kepimo ir gaminimo procesas jau ne kartą aprašytas mano recepte. Esmė tame, jog šiam suflė reikia papildomai tik šv, moliūgo apie 300 g - 400 g, jį supjaustyti ir sudėti į kepimo indą, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais ir pašauti į orkaitę +180 С temp., ir kepti apie 40 min. Tada moliūgą susmulkinti ir sudėti į suflė masę (su žiupsnelį muskato) prieš tai, kai į masę bus įmaišyti kiaušinio baltymai. 

Bon appetit!

P.S.: beje, šį kartą perkepiau šiek tiek suflė, todė labai jau susprogę gavosi :p tačiau kita suflė partija pasiteisino - buvau atidesnis. 

Rusiški prisiminimai, Britiškas (batono) receptas

Ar pamenate, kai vaikystėje mama duodavo 15 kapeikų, kiek pamenu tiek ir duodavo, prašydavo nubėgti iki "Lyros" (čia parduotuvė Šiauliuose) ir parnešti batono iš kepyklos. Pamenu, tie batonai bei duonos būdavo tokios šviežiai karštos, kad rankos nudegdavo benešant, tad "sietka" puikiai pasitarnaudavo, o parnešus namo, juos prapjovus, pasileisdavo garai. O jau skonis, geresnis už bet kokį karbonadą. Pamenu, kad vieną valgydavome, na dar sviesto užsitepdavome, tad su arbata tikras gardėsis būdavo. 

Aš ne veltui prisiminiau tuos laikus, kai kepyklose kepdavo tikras duonas, be jokių dirbtinių "puff puff" ingredientų. Nes dabar, kai nusiperki baltą duoną/batoną, jauti kažkokią išpūstos tešlos skonį, bet ne duoną. Pamenu, jog batono plutelė būdavo traški, o vidus toks "pilnas". 

Taigi, vakar užminkiau tešlą (pagal knygą "Fabulous baker brothers") baltai duonai. Kas įdomu, tešla turi būti palikta per naktį šaldytuve. Dar neteko susidurti su tokia tešla. Tai fantastiško skonio batonas. Nuo šiol kiekvieną savaitę jį kepsiu. O jau sumuštiniai/suvožtiniai kokie skanūs buvo. :) 

Paruošimo laikas: 12 val. brandinimui, 35 min. kepimui.

Porcijų kiekis: Didelis kepalas.

Ingredientai:

- 560 g kvietinių miltų

- 10 g jūros druskos

- 10 g cukraus

- 2 g sausų mielių arba 4 g šv. mielių

- 20 g sviesto/taukų/margarino

- 100 ml pieno (riebesnis būtų geriau)

- 200 ml šalto vandens

Visus ingredientus sumaišyti ir rankomis minkyti tešlą 15 min., na o jei naudosite kombainą, tuomet palikti minkymui 10 min. Svarbu paminėti, jog rankomis reikia minkyti būtinai minimum 15 min, bet ir ne daugiau. Mat, pasak autorių, tik tuomet susidaro gliutenas ir kiti nuostabūs chemijos stebuklai. Kaip ir kaip ten bebūtų, tešlos konsistencija gaunasi it kokia kramtoma guma, minkyti tikras malonumas. Tiesą sakant, po tešlos minkymo treniruotės buvau gerokai apšilęs - rekomenduoju visiems! :)

Išminkytą tešlą sudėti į indą (kuriame kepsite) ir uždengus palikti kelioms valandoms. 

Po to, kepimo formą su tešla įdėti į šaldytuvą ir palikti per naktį. Dėl to, jog mielių naudota tik keli gramai, tešla kyla labai labai lėtai. Pasirodo istoriškai, tai atsitiko dėl to, jog po Antrojo Pasaulinio karo buvo daugelio produktų nepriteklius, todėl recepto autorių senelis taupiai naudodavo mieles. Su laiku pastebėjo, jog kad ir mažiau mielių, tik per ilgesnį laiką, jog vistiek padaro savo darbą. :) 

Ryte tešlą išimti iš šaldytuvo ir palikti atšilti kelioms valandoms. Nustebsite, kaip tešla iškils. 

Tuomet orkaitę įkaitinti iki +240 C temp. ir įdėti dubenėlį su vandeniu. 

Kai orkaitė įkais, matysite iš burbuliuojančio vandens, tuomet pašauti tešlą į orkaitę ir kepti 10 min. Po to išimti dubenėlį su vandeniu (nuo vandens susidarys drėgmės efektas, kuris padės susidaryti storai traškiai plutelei, tokiai, kaip vaikystėje) ir sumažinti temperatūrą iki +180 С temp. kepti dar 25 min. Kai iškeps, atvėsinti ir valgyti. Baisiai skanus batonas, džiaugiuosi, kad atradau šį receptą, 

bon appetit!

P.S.: pridedu nuorodą apie ypatingą kepyklą, tik gaila, kad ši kepykla ne Lietuvoje: 

Dukart keptų paprikų suflė (Provanso virtuvė) .. bandau laimėti konkursą

Būna dalykų, apie kuriuos tiek svajoji/trokšti visu kūnu, atrodo vien ta mintis gyvenime veda į priekį. Be abejo, “tai” gali nusipirkti, bet dėl to, tai tik dar labiau praranda savo žavesį. Kalbu apie šaunią galimybę gauto tai, ko nori, t.y. laimėti. Are esate pastebėję, koks šaunus jaumas užplūsta, kai gauni žinią, jog laimėjai (loterijose tai irgi galioja), o dar smagesnis jausmas, kai įdedi krūvą pastangų ir tada laimi.

 Sorry, vis vilkinu.. :) Dabar dalyvauju viename dideliame “šefų” žaidime, kur pagrindinis prizas – 7 dienų maisto gaminimo kursai Toskanoje (italijoje, kur viskas įskaičiuota).

Labai įdomus žaidimas. Kas savaitę, pirmadienį apie piet, skelbia slaptą ingredientą – iššūkį, o tada žaidimo dalyviai, lekia į parduotuves, perka krūvas to ingrediento (praeitą savaitę buvo – paprika) ir gamina, o pagaminę talpina savo receptus į www.delimanochefs.lt  

 Kartais iškyla dilema, ką gaminti? Nesinori to paties gaminti, ką gamina likę 85% dalyvių.  Gerai, kad turiu nemažą šusnį knygų, tad ten greitai pasisemiu įkvėpimo, minčių ir pradedu karaliauti savo 5 kv.m  virtuvėlėje J

Iš pradžių taip gerai sekėsi, (mano galva) kol visi balsavo natūraliai, be jokių cheat‘ų. O tada greitai pasikeitė rezultatų lentelė. 

Dabar stebėkite vaizdą: tarkime „bronius“, pradeda talpinti receptus, o receptai tokie: kotletai, cepelinai, lietiniai, barščių sriuba ir t.t., vien „reguliarios virtuvės“ patiekalai (nesakau, jog tai prastas maistas, pats dažnai tai gaminu namie), o apie nuotraukas jau nebešneku – ir lyg tyčia (taip išeina), visa tauta pasirodo tik ir mėgsta kotletų ir cepelinų receptus, todėl balsuoja už Bronių, kuris ir lyderiauja. Ir žinote ką, tokių yra ne vienas- WTF?

Pėdinu prie esmės: jei manote, jog esu vertas šio žaidimo finalo (finale jau pats, kaip nors!), pajunkite save ir savo draugus/gimines/kaimynus/bendradarbius/tautą į šį žaidimą (ne už ačiū, nes balsuojantys laimi daug gerų prizų) ir paspaudę ant nuorodos -> prisiregistruokite -> prabalsuokite už mane (vienas balsuotojas per dieną gali balsuoti penkis kartus, ir taip daryti kasdien) -> http://www.delimanochefs.lt/receptas/sefas/36239/mindaugas-mikenas

 Kai jau prabalsavote, siūlau savaitgalį pasimėgauti nuostabiai Provanso pusryčiais – dukart keptų paprikų suflė. Kad jį lengviau būtų pagaminti, prieš tai rekomenduoju kelis kart iškepti paprastą sūrio suflė, taip kitą kartą bus lengviau pasiruošti šiuos pusryčius. Patikėkite, verta pasistengti ;) Šią suflė gaminsiu ne kartą, tik gal kitu kartu įdėsiu kelias kepintas česnako skilteles, jos pagerins šios suflė charakterį.

 Paruošimo laikas: apie 90 min. 

Porcijų kiekis: 2

• 50 g džiūvėsėlių
• 2 kiaušiniai
• 1 žiupsnelis druskos
• 100 ml pieno
• 50 - 70 g tarkuoto Griujerio, Emmental'io, Džiugo ar kito sūrio
• 30 g sviesto
• 4 valg. šaukštas extra virgin alyvuogių aliejaus
• 1 valg. šaukštas kajeno pipirų
• 2 valg. šaukštas miltų
• 2 raudonosios paprikos
• Sauja šv. baziliko lapelių

Įkaitinti orkaitę iki +190 C temp.

Supjaustyti ir išdaryti paprikas, sudėti į kepimo formą, apšlakstyti extra virgin alyvuogių aliejumi ir pagardinti druska, kepti pusvalandį. Kai iškeps, įdėti aštuonioms minutėms į maišelį ir uždarius palaikyti, taip bus lengviau nuimti odeles nuo paprikų. Nuvalytas paprikas sudėti į virtuvinį kombainą bei trečdalį kiaušinių baltymų ir viską sutrinti, iki košelės konsistencijos.

Ant minimalios ugnies, puode ištirpintame svieste, sudėti miltus ir pastoviai maišyti, iki kol gausis vientisa geltona košelė, tada supilti pieną ir pastoviai maišyti šluotele, kol gausis tirštas padažas, kuris vadinasi - bešamelio padažas. Jei padažas gausis per skystas, tuomet dar šiek tiek miltų ir sviesto - ieškokite tirštos masės balanso. :) Padėti, kad atvėstų, o kai atvės, sudėti kajeno pipirus, atskirtus nuo kiaušinio baltymų trynius bei sūrį, viską gerai išmaišyti, dar pagardinti druska. Tada sudėti keptų paprikų košelę ir gerai išmaišyti, gausis graži oranžinė spalva.

O kol paprikos kepė:

• į baltymus įberti druskos ir lašelį vyno acto, išplakti iki purumo ir atidėti.
• Bazilikų lapelius sudėti į virtuvinį kombainą su tarkuotu sūriu bei alyvuogių aliejumis, įberti druskos ir gerai sutrinti- čia gavome pesto padažą (pinijų riešutų čia nereikia).

Išplaktus kiaušinių baltymus sudėti į pagrindinę suflė tešlą, ir atsargiai išmaišyti, kad tik baltymai pasiskirstytų maždaug tolygiai.

Kepimo indelius ištepti sviestu ir apibarstyti džiuvėsėliais. Tada sudėti suflė masę iki viršaus, o per vidurį įdėti po gerą šaukštą pesto padažo. Kepti orkaitėje +200 С temp. apie 20 min.

Patiekti su duonos riekele, pertepta sviestu.

Nuostabūs pusryčiai! :)

Man labai malonu gaminti suflė, mmmmm love it, skanios dienos! ;)