Su Naujaisiais mielieji! (Kadangi, dar šiemet nesisveikinau.)
Pradėsiu nuo Gruodžio mėnesio:
Darbe prasidėjo Kalėdinis ralis, tad po darbo renginiai su klientais, pasiruošimas Kalėdoms, tiksliau gimdymui, nes nežinojome kada? Tada vėl visokie "atmazai" kodėl negaliu į blogą rašyti, nu ne, palaukit, vieną turiu rimtą atmazą - neturiu namie jokio stalo, tad kur man dėti viską ir fotkinti? Su žmona tiek pripratome valgyti lovoje, jog net kartais jaučiuosi it koks šeichas, kurio didžioji gyvenimo dalis vyksta lovoje. O dar Google'as man pokštą iškrėtė - nebeleidžia nemokamai fotkių talpinti, nori buožės, kad susimokėčiau. Kapitalizmas valdo! :)
Smagiausiai Gruodžio naujiena, jog pasirodė Lietuvos maisto tinklaraštininkų knyga su receptais, tarp 25 blogerių, esu ir aš su savo 4 receptais. (O gal čia buvo Lapkritį?)
Taigi, šventės praėjo labai skaniai, kadangi pavyko aplankyti tėvukus, o tada iškarto šmurkšt į Vilnių, mat paranojiškai laukėme gimdymo.
Taigi, čia jau ir Naujieji mus užklupo. Neilgai laukus, ir Trijų Karalių šventė atėjo į namus. Tą diena žmonai kažkaip maudė pilvą, bet lyg kentėti buvo galima, tad kol ji ieškojo kompromisų su pilvo skausmais, pagaminau pusryčius, o tada ištiesę kojas ant lovos, žiūrėjome filmą.
Per pietus skausmai intensyvėjo, bet vis dar laukėme "vandenų". Taigi, žmona sako, varom į ligoninę, o aš sakau: "gal aš pasidarau valgyti ir tada lėksim?" Ji neprieštaravo. Tuo metu, liepė paskaičiuoti laiką, kas kiek laiko saremiai - pasirodo kas tris minutes. Man - vyrui - tai nedaug reiškė, nes aš žinojau, kad pirma nuteka vandenynai, tad..
.. tad užsikaičiau puodą su sultiniu. Užsimerkiau grybus, pasiruošiau daržoves ir pradėjau gaminti risotto su miško grybais. Užtrukau apie valandą.
Kai jau valgiau, nebebuvo malonumo, nes žmona jau svajojo apie ligoninės priimąjį. Po 15 min jau buvome Antakalnio gimdymo namuose (čia apie 16:30 val.).
18:00 val. gimė dukrytė, tad jau buvau Otec Molodec! :)
Ta proga, man nuo šeimos niekaip neatsiejami du dalykai: namai ir duona. Šį kartą pasidalinsiu unikaliai paprastu žiauriai skaniu duonos receptu. Jau tris savaites iš eilės ją kepu. Išbandžiau visokius variantus ir nei vienas nenuvylė, bet šiandieninis variantas tiesiog pribloškė. Labai jau priminė Lauro lape keptą duonelę. :) Gerai, kad ji gaminama be jokio raugo ir cukraus, paprastas metodas - užminkai ir kepi, bei gali pridėti bet ko, ko širdis geidžia - taip įdomiau! :)
IMG_7814, a photo by Mindaugas Bon appetit on Flickr.
Paruošimo laikas: 2,5 val.
Ingredientai:
- 375 g kvietinių miltų
- 200 g ruginių miltų
- 75 įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)
- 20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų
- 375 g šilto vandens
- 10 g druskos
- 5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių
- Didelis svogūnas + sviestas kepimui.
Į įkaitintą keptuvę su sviestu sudėti susmulkintą svogūną ir apkepinti jį iki kol visiškai įgaus riešutų kvapą, tokia gintarinė spalva.
Į gilų bliūdą sudėti visus ingredientus su svogūnais, gerai išmaišyti, o tada rankomis minkytis 15 min., tada į miltais apibarstytą kepimo formą sudėti išminkytą tešlą ir palikti šiltoje vietoje minimum valandai, o geriau dviems, tešlos paviršių pabarstyti miltais. Prieš pašaunant į orkaitę, įpjauti kepaliuko viršų ir pašauti į +240 C temp įkaitintą orkaitę dešimt minučių , tada temperatūrą sumažinti iki +210 C temp. ir kepti dar 35 - 40 min. Atvėsinti ir valgyti. Kad plutelė nebūtų labai kieta, aš vos ištraukęs iš orkaitės, apipurškiu vandeniu, kad sudrėktų viršus, nuo karščio drėgmė išeina, o duonos plutelė, tuomet būna minkštesnė arba minkšta, kaip ir vidus.
Čia galima pasielgti visiškai skirtingai, tai yra, galite išsikepti tris skirtingas duonas. Galima naudoti tik kvietinius miltus - tada duona primins rusų laikus, kai būdavo tokia balta forminė duona; galima naudoti tik ruginius miltus - bus sunki duona, bet taip pat skani; arba šis variantas, na dar galima žaisti, tarp kvietinių/ruginių miltų santykio.