Skaniausios kuskuso salotos su jautiena ir ne tik!

Praeitą savaitę buvo keletas įdomių renginių blogerimas ir ne tik. Vienas iš jų - Virtuvės mitų griovėjai pristatė savo antrąją knygą -> vyrukai duoda iš peties. Bus įdomu pamatyti, ką jie paruošė šį kartą. :) Kaip tik, tą pačią dieną ir valandą vyko Vapiano restorane vyko vakarėlis blogeriams - virtuvės šefai dalinosi maisto gaminimo patirtimi bei nuostabia degustacija, bet manęs ir ten nebuvo.  Gaila.. Tačiau turėjau labai įdomų laiką Čiop čiop studijoje, kur prasidėjo kulinariniai kursai. Nors buvau ne dalyvis, o vienas iš vedančiųjų (mat apie alyvuogių aliejų bei jo degustavimą porinau žmonėms), vis tik labai intrigavo stebėti iš šono šefą Renaldą Nagrockį (tas bičiulis dirbęs pas Jamie Oliver "Jamie's Italy" kažkiek metų ir dar daug kur, bet ne Lietuvoje), tikiu, jog dar susitiksime virtuvės aplinkoje :) 

Oi, labai nusimušiau, juk apie receptą reikia rašyti. 

Dabar tuštinu šaldymo kamerą, triušiena pabaigta (labai nusivyliau sužinojęs, jog triušių bus tik prieš Šv. Velykas), ėriena taip pat. Liko gabalas jautienos kumpio, kelios kiaulės kanopos (laikau vienam unikaliam mėsos pyragui), šaldytos tešlos, uogų ir degtinės butelis (čia svečiams).  Jautienos buvo perdaug vienam kartui, tad išvakaro išviriau kari troškinį, o kitai diena pasilikau dalį jautienos salotoms. 

Galiu drąsiai teigti, jog šios salotos labai mėgiamos mano šeimoje. Čia tas atvejis, kai pasiilgstu kuskuso skonio, iškarto pagalvoju apie šias salotas. Jos labai greitai paruošiamos ir tobulai skanios!

Paruošimo laikas: iki 15 min.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai:

- 2/3 kuskuso kruop.

- Didelė sauja rukolos

- 12 slyvinių pomidoriukų

- 100g - 150g šv. jautienos (tinka bet kuri jautienos dalis) 

- 40 g tarkuoto Parmezano arba Džiugo sūrio

- 1 valg. šaukštas kaparėlių

- 1 arba 2 valg.šaukštai alyvuogių aliejaus + kepimui

- 1 arb. šaukš. sviesto

- Pusė mažos mėlynojo svogūno galvutės

-  Druskos ir pipirų.

Čia pateiksiu patį paprasčiausią kuskuso paruošimo būdą. Į kuskuso kruopas įdėti sviestą, druskos (pagal skonį) ir užpilti verdančiu vandeniu, kad per pusantro - du cm apsemtų, sandariai uždengti maistine plėvele ir palikti 8 min. Čia citrinos nededu, nes kaparėliai turi nemenkai rūgšties.

Kol kuskusas bręsta, į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi sudėti labai plonai ir pailgai supjaustytas jautienos juosteles, kepti apie 8 minutes, tada į jautieną sudėti susmulkintą svogūną, kepti dvi minutes ir nuimti nuo ugnies.

Į kuskuso kruopas sudėti jautienos juosteles, tarkuotą sūrį, viską gerai išmaišyti. Nuo karščio, sūris šiek tiek išsilydys, tai suteiks patiekalui šarmo. Tuoj pat sudėti likusius ingredientus, alyvuogių aliejų, dar kartą gerai išmaišyti ir patiekti šiltas. Prie šių salotų netrūksta nieko, tik mėgautis, 

bon appetit!

P.S. Kartais neturiu šv. pomidoriukų, tad naudoju saulėje džiovintus, dar būna ir taip, kad ir be jautienos esu, tad apsieinu ir be jos, bet su ja skaniau. ;) 

Tikri uzbekiški čeburėkai iš Tatarstano regiono

Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur. 

Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi....  mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD

Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!



Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6

Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus

Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.

Saulėgražų aliejaus kepimui.

Tešlos gaminimas:

Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)

Faršo gaminimas:

Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui,  kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.

Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.

Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
 Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve. 

Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai 

bon appetit! 

Damnburger'iai pagal mane :)

Prieš gerą mėnesį, per žmonos gimtadienį apsilankėme viename mėsos restorane, kur gamina baisiai gerus patiekalus. Prisigirdėjau nemažai gerų rekomendacijų (rekomendavo net ir tie, kuriems ant maisto nusišikt, nes jiems svarbiau yra madinga vieta senamiestyje). Na gerai, sau pamaniau, į restoraną "Lauro lapas" nueisim kitą dieną, kuomet išmėginsim dienos pietus (pradžiai. Daugeliui atvejų, esu pastebėjęs, jog apie virtuvę daug gali spręsti iš dienos pietų.), neapsirikau, ten virtuvė (kol kas) labai gera, bet dabar ne apie tai. Tad nuėjom mėsiškai pasedėti. Man labai patiko to restorano PR'as per facebook'ą, o ir pats eskaluojamas požiūris į maistą užkabino - pamaniau, negi taip gražiai rašytų, o gamintų š***? 

( Restorane.) Taigi, pajamėm kelis tamsaus importinio alaus (labai gardus buvo), o tada užkandį ir pagrindinius (aš - burgerį, žmona - šonkauliukus). Labai norėjau "Tartar" paragauti, bet žmona vis spyriojosi, o kadangi jos gimtadienis, tad ji turėjo "salės pagalbą", todėl pasirinkome jautienos karpačio, nors padavėjai nedaviau "tips'ų" avansu, bet padavėja pasakė, jog "karpačio" šiuo metu nėra - geriau nėra, negu bandytų patiekti kokį prastą "variantą". Žmona labai nerimavo, nors kai atnešė "Tartar", pirmas parodžiau kaip kramsnoti, ji sekė sulyg manim - skonis labai geras buvo, net nesijunti, jog valgai žalią mėsą - TIKRAI SKANU BUVO - DAR KARTĄ VALGYČIAU! :) 

Tada po užkandžio sekė keli papildomi gurkšniai alaus, o po alaus, pagrindiniai. Žmona nei džiaugėsi, nei verkė, sakė šonkauliukai kaip šonkauliukai, nžn ką čia plačiau ir komentuoti - manau, jog buvo geri. Mano "mėsos mylėtojų" burgeris mane pakirto visai. Nesuprasdamas šio pub'o šefą, pasigailėdamas galiu DRĄSIAI TEIGTI, jog tokio burgerio netiekčiau niekam, net savo katei. Bala nematė, jog jis buvo su majonezu (jo buvo labai daug, dėl to tie riebalai, nelabai žavėjo), juk pati esmė yra mėsa - tas kotletukas, čia lyg suknelė, bet be moters, ji nėra tokia žavinga (pataisykit vyrai, argi ne taip?). Esmė - burgeris neturėjo skonio, nesijautė niekas, nei prieskoniai, na niekas, o šūdiniausias reikalas buvo, jog bekandant mėsą, ji tampėsi. Pamaniau, matyti nesu burgeriuosi toks išmanus (net ir su literatūros bei interneto pagalba), todėl pasiteiravau pas padavėją, ar tai yra normalu, jog iškepta mėsa tamposi? Ji atsakė, jog burgeris yra labai geras, o šefas jį marinuoja specialiu marinatu - blyn kokiu dar marinatu, nebent šefas būna "apsimarinavęs" stovėdamas prie griliaus - kas per ....???? Tada grįžęs namo permečiau visus video su burgerių marinavimu/gaminimu/kepimu; perverčiau visą savo kulinarijos biblioteką, nu gi ten nieko panašaus nėra, jog mėsa turi tampytis ir visa kita. 

Giliai širdyje tikiu, jog tik man tą dieną, netyčiai pasitaikė toks burgeris, tikiu, jog šefas ir toliau kepa ir keps skanius, o gal dar skanesnius burgerius. :)

 Pridedu savo receptą, kuriuo nenusivilsite pasigaminę šiuos burgerius (jau tuo įsitikino mano šeimyna, draugai ir bičiuliai). Pridedu du mėsos marinavimo receptus, tad pasirinkitę tą, kuris mieliau skamba. :)

Pagaminimo laikas: mėsos marinavimas apie 2 val. - 12 val., gaminimas apie 15 - 20 min.

Porcijų kiekis: apie 10



 Ingredientai burgeriui (kotletukui) - 1:
- 1 žmogui apie 200 g maltos liesos jautienos, tad 10 žmonių, reiktų apie 2 kg.
- 3 svogūnai
- Didelė sauja šv. čiobrelių
- 5 skiltelės česnako
- 100 g viskio
- 2 valg. šaukštai garstyčių
- Keli mostai vusterio (vorčesterio) padažo
- Druskos ir pipirų.

Ingredientai burgeriui (kotletukui) - 2:
- Tiek pat maltos jautienos mėsos
- 100 g konjako
- 2 balti svogūnai
- Saujė šv. raudonėlio
- Druska ir pipirai



Ingredientai hamburgeriui:
- apie 12 spec. hamburgerių bandelių ("Mantinga" gamina)
- 4 dideli pomidorai
- Gūžė salotų lapų
- Kažkiek marinuotų agurkėlių
- Keli dideli svogūnai
- Keli valg. šaukštai džiuvėsėlių
- 12 vnt. plonai pjaustyto Emmentalio arba Čederio sūrio
- Labai gero pomidorų ketčupo.

Burgeris - 1.

Svogūnus, česnakus, viskį, čiobrelių lapelius, garstyčias ir vusterio padažą džiuvėsėlius sudėti į kombainą ir viską suplakt iki bus vientisa masė. Šį "padažą" supilt į mėsą, sudėti druską ir pipirus, viską gerai išmaišyti ir palikti marinuotis.

Burgeris - 2.

Svogūną smulkiai sukapoti ir sudėti į mėsą kartu su raudonėlių lapeliais, druska ir pipirais. Gerai išmaišyti ir palikti marinuotis.

Suformuoti kotletukus, juos šiek tiek išmušti, kad mėsa gautų geresnį sukibimą ir palikti pastovėti 10 min. Tada dedam ant laužo ir kepam, pavartom. Prieš baigiant iškepti burgeriams, šalia sudėti bandeles ir po kelias minutes palikti. Man asmeniškai nieko tokio, jei kraštai bandelės apskrudo :) Toliau susikomplektuojam visą hamburgerį, atsidarome skanaus alaus arba sodraus mineralinio, kaip Borjomi/Vytautas arba putojančio balto vyno ir skanaujame!

Ateityje bus daugiau burgerių receptų (labiau gurmaniškų), nors teta minėjo, jog dažnai darydavo eilinę kotletų mėsą. :)
bon appetit!

Pasta al Ragu alla Bolognese arba makaronai su žymiuoju Bolonijos padažu

Pagaliau prisėdau prie kompiuterio ir rašau savo noru, o ne per prievartą. Turiu iš naujo pergalvoti ko iš tikro noriu, nes gyvenant tuo tempu (iki Sausio 1 d.), laisvalaikio laikas kažkur išbėga, lyg smėlis randa savo kelią lauk, pro kelias mažas skylutes drobiniame maiše. Netilpau į kelis deadline'us, ghmmmm... susimoviau (kaip žmoniška - neklysta tas, kuris negyvena). Laikas daryti išvadas ir judėti į priekį su naujais prioritetais. Na va, kaip čia "vadybiškai/vaidybiškai" pradėjau rašyti.

Bet mano patiekalas tikrai ne apie tai. Jis kitoks, ir jame nereikia nieko keisti, nebent šeimininkas nori keisti savo požiūrį ar dar ką. Šiemet, kaip niekad, daug planų, nu bet vėl aš nusimušiau.. gerai.. matyt jau dabar gyvenu tuo - neįvykusių potyrių polėkiu (nenoriu išduoti, bet pusmečio bėgyje sužinosite .. ne ne, galiu nuraminti, knygos jokios nerašau.. chi chi.. kai kas kito).. Aš vėl čia, vėl rašau ir vėl apie maistą. :)

Jau buvau rašęs apie Ragu padažą (mūsų liaudyje dar žinomą, kaip Bolonijos padažu arba dar liaudiškiau "Spagheti Bolognese", nors taip vadinti nedera - pasakytų mums italai), tad šiandien pateikiu tą tikrąjį Ragu padažo receptą, kuris kilęs iš Italijos, Bolonijos miesto (matyt vien dėl miesto, taip visi yra linkę šį padažą ir vadinti Bolonijos padažu). Šis padažas naudojamas kaip pagrindas, tokiems patiekalas, kaip Lazanija (Ital. -"lasagne alla Bolognese"); makaronai su mėsos padažu ir čia dažniausiai naudojami tagliatelle rūšies makaronai( Angl. - pasta bolognese,; Ital. - pasta al ragu). O jo autentiškumas buvo netgi įregistruotas 1982 m. (na va, aš dar gimęs nebuvau) Accademia Italiana della Cucina, kur ir surašyti visi ingredientai: maltas jautiena, bekono šoninė, svogūnai, morkos, salierai, pomidorų pasta, mėsos sultinys, raudonas sausas vynas (be burbuliukų), pienas (taip taip, jis padažui suteikia švelnumo) bei druskos ir piprų. Dar kartą įsitikinau, jog italai yra puikūs marketingo žinovai :) Nuoširdžiai nuo savęs pridėsiu, dėl šio padažo einu iš proto :D Pirmą kart jo ragavau, kai buvau pyplys, mano mamos sesuo (ji Vokietijoj gyvena) paruošė.. Prisikirsdavau, it šuo kepenų persiėdęs... tai gardumas :) Beje, dar yra Neapolio mėsos padažas (ragu alla napoletana), jis beveik vienodas, tik skirtumai tokie, jog Neapoliečiai naudoja ne sviestą, o taukus/alyvuogių aliejų, ne maltą mėsą, o visą mėsos gabalą, ne raudoną, o baltą vyną, bei labai daug daug šv. baziliko lapelių. Aš mėgstu sumaišyti šiuos du padažo variantus ir adaptavęs pagal save arba adaptuojuosi pagal tai, kas šaldytuve - gaminu :) Užteks pliurpt, einam gaminti.

Įspėjimas: šio padažo pasigaminkite daug daugiau, nes jis tinkamas užsišaldymui ir galima vėliau atsišildyti ir pasigaminti skanių makaronų arba lazanijos. Dar noriu informuoti, jog nusiteikite ilgėliau praleisti laiko virtuvėje, nes tobulumas reikalauja laiko (Perfection - takes time. Heston Blumenthal)! ;)

Gaminimo laikas: apie 3 - 4 valandos

Porcijų kiekis: 4 - 5

Ingredientai:

- 60 g sviesto

- Didelis svogūnas

- Didelė morka

- Apie 3-4 saliero stiebai (šioje vietoje, svarbu, jog morkų/svogūnų/salierų santykis būtų vienodas. Pas mane buvo labai didelis svogūnas ir morka, todėl naudojau ne vieną saliero stiebą).

- 90 g bekono šoninės (pageidautina vytintos arba karšto rūkymo, bet ne šalto)

 - 260 g lieso maltos jautienos (riebalų nedaugiau kaip 10%)

- 260 g maltos kiaulienos (riebalų nedaugiau kaip 10-20%)

- Dvi šakelės šv. raudonėlio arba ketvirtadalis šaukštelio džiovinto raudonėlio

- Žiupsnis malto muskato riešuto

- 150 g raudono sauso vyno (velniai nematė, naudokite ir baltą sausą vyną)

- 200-300 ml pieno (nors jei reikia, naudokite ir dar papildomai antrą tiek, priklauso nuo to, kaip kaitina puodas, mano tai šunta it pasiutęs, todėl teko naudoti daugiau, t.y. apie 350 ml)

- 400 g skardinė nuluptų ir sukapotų pomidorų (be odelių)

- 400 g tagliatelle makaronų (nors nebūkite prietaringi, čia tiks ir fetucinne, spaghetti, penne rigate)

- Pusė galvutės česnako (šį kartą naudojau, nors jis tikrai nėra būtinas)

- Maža šakelė rozmarino ir čiobrelio (nebūtinai, bet aš juos labai mėgstu, todėl ir dedu - čia jau pagal mane)

- Sauja šv. baziliko lapelių

- Kietojo sūrio pabarstymui - naudojau COMTE (24 mėn.), nors tinka ir ilgiau brandintas Džiugas, Rokiškio kietasis, o tobuliausiai būtų Parmezano sūris (čia jau nuo biudžeto priklauso).

-----------------------------------------------------------------------

Geriausiai tinka naudoti storapadę keptuvę ar puodą. Aš tradiciškai gaminau savo "senuke" špižiniame puode (nepamainomas puodas). 

Puodą reikia gerai įkaitinti, nustačius vidutinę ugnį. Į ištirpdytą sviestą sudėti šoninės gabaliukus (aš nupjausčiau skūreles, nes labai jų nemėgstu) ir pakepinti kelias minutes.

Tada sudėti vienodo dydžio (bent jau taip pasistenkite) morkas, salierus ir svogūnus ir karts nuo karto pamaišant, kepinkite apie 15 min. Beje, šis svieste pakepintas daržovių trio dar vadinamas kaip soffritto (itališkai) arba Mirepoix (prancūziškai). Daug nenoriu plėstis, bet ateičiai žinokite, jog tai yra klasikinis daugelio troškinių ir padažų pagrindas, naudojant tiek žuvies, tiek mėsos patiekalams ruošti. 

Kai jau pasikepino daržovės su šonine, tuomet jau laikas sudėti maltą jautieną ir kiaulieną, o taip pat raudonėlį, viską išmaišyti. Paprieskoniuot druska, pipirais ir muskato riešutu, kepti/troškinti penkias minutes arba kol mėsa pakeis spalvą ir pasidarys pilkšva, bet ne ruda.  

Supilti vyną, padidinti ugnį iki maksimumo ir kaitinti apie 3 minutes arba iki tol, kol nugaruos alkoholis. 

Vynui nugaravus, įpilti pusę pieno ir nustatyti mažiausią ugnį, troškinti 10 min., o tada..

Pilant vyną ir pieną, fotkinau su 6 s išlaikymu, todėl atrodo tokie susilieję :) Vis eksperimentuoju :D

 ..sudėti rozmarino ir čiobrelio šakeles.

 Na ir liko sudėti paskutinius štrichus, tai - baziliko lapeliai, kurie suteiks gaivulingo sodrumo, o kapotos česnako skiltelės, čia jau pagal skonį (mums patiko). O šį kartą panaudojau Heston Blumenthal triuką, pomidoro šakelę, mano norėjosi, kad šiek tiek jaustųsi to pomidoro aromato, todėl šiam reikalui buvau atsidėjęs pomidoro šakelę (ne ne, jos tikrai nevalgėme, ji atliko tik prieskonio funkciją).

 Ant prieskonių reikia užpilti trečdalį karšto mėsos sultinio, o tada pomidorų ir likusių prieskonių eilė. Dalinai pridengiant puodą/keptuvę, troškinti apie 3 valandas (Italijoje, jie tai daro netgi apie 5 - 6 valanas), karst nuo karto įpilant likusį sultinį bei pieną, tam kad nepradėtų kepti, o tik lengvai ir lėtai troškintųsi. Žinoma, ugnis turi būti nustatyta pati žemiausia.

Penkios minutės prieš patiekiant padažą ant makaronų, rekomenduojama apie 80 - 120 g įpilti pieno į mėsos padažą, čia matyt, kad tą padažą praskiesti. Bet aš už šią rekomendaciją esu kažkam labai dėkingas, todėl rekomenduoju ir Jums! Padažo konsistencija turėtų būti labai tiršta. Padažui susitikus su makaronais,ir kaip žvaigždės puošia dangų, taip keletas žiupsnių tarkuoto kietojo sūrio,savo skoniu papuoš šį patiekalą, tuomet ir pajusite tą romantišką skonį, kuris išliks ilgam atmintyje! Prie makaronų tiks raudonas sausas Itališkas vynas,

bon appetit!

P.S.: Didžiąją recepto dalį adaptavau iš Sophie Braimbridge knygos "a little taste of... Italy".

Nicos jautienos troškinys arba La Daube Nicoise ...mmmm

Su kuo Jums asocijuojasi žodis - "troškinys"? Kokia pirma mintis šauna į galvą, mmhh?

O man, pirma mintis, kuri ateina į galvą, tai: sėdint namie prieš televizorių, paleistas filmas per kompą, įsitaisom su L. šiltai ir kramtom, o tiksliau mėgaujamės tuo, kas tirpsta burnoje, o šalia deguonimi sotinasi raudonojo vyno taurė :) 

O koks Jums yra skaniausias troškinys, mmhh? 

Kol neragavau šio troškinio, tuomet man atrodė, jog klasikinis Boeuf Bourguignon (jautiena Burgundiškai) veža 110%. Nors ir žinojau, jog šioje planetoje yra daug kitų troškinių, kuriuos irgi pamėgsiu, bet kažkur mano pasamonėje užkoduota, jog šis troškinys, turbūt išliks mano favoritu. Jis buvo favoritas, kol nepagaminau Nicos jautienos troškino. Taip taip, paieškos po francūzų regioninę virtuvę, nuvedė į Provanso regioną, kur ir aptikau šį troškinio receptą.  ;) O kad jis pavyktų, jam reikia negailėti gerų produktų!

Knygos pristatymo metu, pažadėjau blogger'ėms, jog nepaisant prastų mano fotkių, vistiek įdėsiu šį Nicos jautienos troškinį, kuris yra boeuf Bourguignon (jautiena Burgundiškai) jaunėlis brolis. :) Kodėl jaunėlis brolis? Mat jis ruošiamas beveik taip pat, kaip ir jautiena burgundiškai, tik skiriasi keli esminiai ingredientai ir gaminimo laikas (trumpesnis). Taigi, kas tas paslaptingasis ingredientas, kuris tą troškinį pakelia į kitą dimensijos lygį, kuomet jo paragavęs, pradedi tikėti, jog Dievas iš tikro egzistuoja?
Tai apelsino žievelės. Va va, ir mano reakcija buvo tokia pat..  Jos troškiniui suteikia nepaprasto gaivumo ir vyno poskonį palieka antrame plane. Nors man vyno poskonis labai patinka, bet ..

Gaminimo laikas: mėsos marinavimas (nuo 3 iki 24 valandų);
30 min paruošimas; 3 valandos (troškinimas).
Porcijų kiekis: 4 asmenims

Ingredientai:
- 12 stambių gabaliukų (60 g - 80 g) jautienos (galima naudoti kulninę, o dar geriau nugarinė)
- Butelis sunkaus sauso raudonojo vyno (merlot, carmenere, cabernet sauvignon, syrah)
- 50 ml žemės riešutų aliejaus (galima ir kitokio riešutų aliejaus, na o jei nei to neturite, tiks taukai, aš naudojau anties taukus)
- Šviežiai grūstų druskos ir pipirų bei raudonųjų nemaltų pipirų
- 30 g sviesto
- 16 šalotų (jeigu nerasite jų pirkti, nors "IKI" visada jų yra, tuomet tiks maži šv. svogūnėliai, bet jokiu būdu nemarinuoti svogūnėliai)
- 8 vidutinės česnako skiltelės
- 6 nedidelės morkos
- Du arb. šaukšteliai miltų
- Arb. šaukštelis pomidorų pastos
- Du dideli, stambiai pjaustyti pomidorai
- 30 g džiovintų miško grybų (jokiu būdu ne šampinjonų)
- 2 - 4 lauro lapeiai ir 2 šviežaus/džiovinto čiobrelio šakelės
- 4džiovintos apelsinų žievelės pailgos juostelės (blogiausiu atvejum, naudokite šviežias, esu daręs ir su šviežiomis, skonis irgi geras)
----------------------------------------------
Troškinio pabaigai:
- Vieno šviežaus apelsino žievelė
- Du dideli prinokę pomidorai (be sėklyčių)
- 12 juodųjų alyvuogių su kauliukais (labai gerai tinka Kalamata alyvuogių rūšis, alyvuogės be kauliukų netinka)
- 3 didelės čiobrelio šakelės, reikės visų lapelių nuo kotelių.
 ---------------------------------------------
 Šį troškinį siūlau pasiruošti dieną prieš, nes sekančią dieną, šios troškinio skonis bus dar labiau išraiškingesnis.

Atskirame puode, supjaustytus jautienos gabalėlius sudėti į puodą, įpilti du trečdalius vyno, sudėti dvi čiobrelio šakeles ir raudonuosius pipirus, palikti marinuotis minim. trims valandoms, o geriau 24 val.



Įkaitinti orkaitę iki +110 C temp.
Išimit jautieną iš vyno, švelniai nusunkti ir su popieriniu rankšluostėliu nusausinti, nusunkto vyno neišpilti, jis bus naudojamas troškiniui.
Nustačius vidutinę ugnį, puode (mano špižinis) įkaitinti aliejų/taukus, apkepinti jautienos gabalėlius iš abiejų pusių, kiekvienai pusei skirti po penkias minutes. Į apkeptą jautieną sudėti sviestą ir palikti jautienai lėtai karamelizuotis dar penkioms minutėms, bet stebėti, kad nepradėtų skrusti, jei taip atsitiktų, tuomet sumažinti ugnį.


Nupilti pusę riebalų, tuomet sudėti šalotus, morkas, česnakus (daržovių nepjaustyti), pomidorų pastą ir stambiai pjaustytus pomidorus, nustačius didžiausią liepsną, kepti dvi minutes, kad viskas šiek tiek apskrustų. Sudėti miltus, išmaišyti, tuomet iškarto supilti marinato vyną (kartu su raudonaisiais pipirais ir čiobreliais, kurie buvo marinate) ir šiek tiek vandens, kad viską gražiai apsemtų.


Palaukti kol užvirs, o tada sudėti džiovintus miško grybus, lauro lapelius (dar būtų galima bouquet garni įdėti) ir apelsino žieveles (aš jas supjausčiau šiaudeliais).

Tą kartą kai dariau, kažkaip užsižioplinau, kad šalotus pamiršau įdėti, kartu su morkonis ir česnakais, bet po gerų penkių minučių situacijai ištaisiau ;) Skonis nepakito.

Aš labai mėgstu lauro lapelių prieskonių, todėl jų įdėjau daugiau.

Kai viskas užverda, uždengti puodą ir įdėti į įkaitintą orkaitę, palikti troškinti trims valandoms. Kas valandą patikrinti, ar visai skystis nenugaravo, jei ten "sausa", tuomet papildyti vandeniu/sultiniu ir vynu, ir toliau troškinti.
Likus dviems valandoms, tuomet sudėti pomidorus be sėklyčių (supjaustytus į aštuonias dalis), apelsino žievelę ir alyvuoges (išimti kauliukus ir perpjauti per pusę).
O jeigu per mažai troškinosi, tuomet dar valandai palikti ar daugiau. Kaip sužinoti, ar jau troškinys yra paruoštas - su šaukštu (ne šakute) mėsa turėtų atsignybti lengvai ir turi būti minkšta. Pasikartosiu, pas kiekvieną yra skirtinga orkaitė, kuri netolygiai kaitina.
Kai viskas išsitroškins. Galima patiekti su ryžiais arba balta duona. O jeigu vyno poskonis Jums yra per intensyvus, galima įdėti cukraus ir skonis išsibalansuos, tuomet ne taip jausis vyno poskonis.

Recepto šaltinis: "Cooking in Provence" (Alex Mackay), 105 psl.

P.S.: Kai kurie naudoja dar salierą, kiaulienos šoninę, konjaką, tai priklausoi labiau nuo šeimininko skonio. Manoji, šio troškinio iškarto suvalgė dvi porcijos, todėl tikrai žinau, jog šio troškinio skonis yra unikalus, tad palinkėsiu Jums kuo greičiau patirti tai, kuo mes mėgaujamės.. ;)

.. Bon appetit!