Tikri uzbekiški čeburėkai iš Tatarstano regiono

Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur. 

Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi....  mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD

Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!



Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6

Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus

Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.

Saulėgražų aliejaus kepimui.

Tešlos gaminimas:

Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)

Faršo gaminimas:

Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui,  kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.

Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.

Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
 Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve. 

Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai 

bon appetit! 

Te prasideda moliūgų puota: pradėjau nuo kepto moliūgo suflė

Nuo šios savaitės mano virtuvėje šventė. Pagaliau remontai eina į pabaigą, baldai sustatyti, virtuvė paruošta, išskyrus apšvietimą. Žiauriai pasiilgau to jausmo - šeimininkauti savo virtuvėje. damn, I love my life! :) 

Šiemet pirmą kartą panaudojau moliūgą įvairiai. Nežinau kodėl, tačiau kažkaip (turbūt, kaip ir visiems) man ruduo asocijuojasi su moliūgu, burokėliais, kopūstais ir obuoliais (maisto prasme). Bet atgal prie moliūgo! Pradėsiu nuo pirmo recepto susijusio su moliūgu, nors pintinėje jau guli ne viena nuotraukų šusnis, kurios laukia savo eilės, kada išvys interneto šviesą. :)  Taigi, eilinį sekmadienį ryte (pas mus jau tradicija), sumaniau iškepti sūrio suflė, tik šį kartą su keptu moliūgu. 

Suflė kepimo ir gaminimo procesas jau ne kartą aprašytas mano recepte. Esmė tame, jog šiam suflė reikia papildomai tik šv, moliūgo apie 300 g - 400 g, jį supjaustyti ir sudėti į kepimo indą, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais ir pašauti į orkaitę +180 С temp., ir kepti apie 40 min. Tada moliūgą susmulkinti ir sudėti į suflė masę (su žiupsnelį muskato) prieš tai, kai į masę bus įmaišyti kiaušinio baltymai. 

Bon appetit!

P.S.: beje, šį kartą perkepiau šiek tiek suflė, todė labai jau susprogę gavosi :p tačiau kita suflė partija pasiteisino - buvau atidesnis. 

Rusiški prisiminimai, Britiškas (batono) receptas

Ar pamenate, kai vaikystėje mama duodavo 15 kapeikų, kiek pamenu tiek ir duodavo, prašydavo nubėgti iki "Lyros" (čia parduotuvė Šiauliuose) ir parnešti batono iš kepyklos. Pamenu, tie batonai bei duonos būdavo tokios šviežiai karštos, kad rankos nudegdavo benešant, tad "sietka" puikiai pasitarnaudavo, o parnešus namo, juos prapjovus, pasileisdavo garai. O jau skonis, geresnis už bet kokį karbonadą. Pamenu, kad vieną valgydavome, na dar sviesto užsitepdavome, tad su arbata tikras gardėsis būdavo. 

Aš ne veltui prisiminiau tuos laikus, kai kepyklose kepdavo tikras duonas, be jokių dirbtinių "puff puff" ingredientų. Nes dabar, kai nusiperki baltą duoną/batoną, jauti kažkokią išpūstos tešlos skonį, bet ne duoną. Pamenu, jog batono plutelė būdavo traški, o vidus toks "pilnas". 

Taigi, vakar užminkiau tešlą (pagal knygą "Fabulous baker brothers") baltai duonai. Kas įdomu, tešla turi būti palikta per naktį šaldytuve. Dar neteko susidurti su tokia tešla. Tai fantastiško skonio batonas. Nuo šiol kiekvieną savaitę jį kepsiu. O jau sumuštiniai/suvožtiniai kokie skanūs buvo. :) 

Paruošimo laikas: 12 val. brandinimui, 35 min. kepimui.

Porcijų kiekis: Didelis kepalas.

Ingredientai:

- 560 g kvietinių miltų

- 10 g jūros druskos

- 10 g cukraus

- 2 g sausų mielių arba 4 g šv. mielių

- 20 g sviesto/taukų/margarino

- 100 ml pieno (riebesnis būtų geriau)

- 200 ml šalto vandens

Visus ingredientus sumaišyti ir rankomis minkyti tešlą 15 min., na o jei naudosite kombainą, tuomet palikti minkymui 10 min. Svarbu paminėti, jog rankomis reikia minkyti būtinai minimum 15 min, bet ir ne daugiau. Mat, pasak autorių, tik tuomet susidaro gliutenas ir kiti nuostabūs chemijos stebuklai. Kaip ir kaip ten bebūtų, tešlos konsistencija gaunasi it kokia kramtoma guma, minkyti tikras malonumas. Tiesą sakant, po tešlos minkymo treniruotės buvau gerokai apšilęs - rekomenduoju visiems! :)

Išminkytą tešlą sudėti į indą (kuriame kepsite) ir uždengus palikti kelioms valandoms. 

Po to, kepimo formą su tešla įdėti į šaldytuvą ir palikti per naktį. Dėl to, jog mielių naudota tik keli gramai, tešla kyla labai labai lėtai. Pasirodo istoriškai, tai atsitiko dėl to, jog po Antrojo Pasaulinio karo buvo daugelio produktų nepriteklius, todėl recepto autorių senelis taupiai naudodavo mieles. Su laiku pastebėjo, jog kad ir mažiau mielių, tik per ilgesnį laiką, jog vistiek padaro savo darbą. :) 

Ryte tešlą išimti iš šaldytuvo ir palikti atšilti kelioms valandoms. Nustebsite, kaip tešla iškils. 

Tuomet orkaitę įkaitinti iki +240 C temp. ir įdėti dubenėlį su vandeniu. 

Kai orkaitė įkais, matysite iš burbuliuojančio vandens, tuomet pašauti tešlą į orkaitę ir kepti 10 min. Po to išimti dubenėlį su vandeniu (nuo vandens susidarys drėgmės efektas, kuris padės susidaryti storai traškiai plutelei, tokiai, kaip vaikystėje) ir sumažinti temperatūrą iki +180 С temp. kepti dar 25 min. Kai iškeps, atvėsinti ir valgyti. Baisiai skanus batonas, džiaugiuosi, kad atradau šį receptą, 

bon appetit!

P.S.: pridedu nuorodą apie ypatingą kepyklą, tik gaila, kad ši kepykla ne Lietuvoje: 

Ėrienos mėsainai su mėlynuoju sūriu bei šoninės džemu

Na dabar į turgų ar parduotuvės mėsos skyrių neisiu, kokius, du mėnesius. Mat prieš keletą savaičių įsigijau pusę ėriuko (apie 8 kg), tad šaldymo kamera dabar pilna ėrienos, o kur dar triušiai keli guli.. ai, špyga taukuota, geras derlius šymet! :) Dėkui Renatai už rekomendaciją dėl ėrienos. :)  Jau gaminau kari troškinį, ir kitokį ėrienos troškinį su alumi ir smulkintais pomidorais (receptas šią savaitę), kotletus iš ėrienos ir ...

.. ir ką? Ogi liko maltos ėrienos nuo kotletų, tad sau pamaniau, ką čia pasigaminti? Ir čia prisiminiau receptą  iš sąrašo "must make" - ėrienos mėsainiai su mėlynuoju sūriu ir šoninės džemu (angl.- bacon jam). Manoji neapsidžiaugė šia mintimi. :) Na aš ją suprantu, kadangi ji laukiasi, todėl negali valgyti mėlynojo sūrio, o "bacon jam" jai išvis nepatinka, tad kas beliko..?
Beje, šio "bacon jam" skonis priminė barbekiu padažą, tad kai kam gal ir nelabai jis patiktų, sakyčiau toks mandrai neįprastas skonis. Tikiu, jog su keptais šonkauliukais ant griliaus, tai būtų - tobulas padažas. :)

Porcijų kiekis: 2 

Gaminimo laikas: iki 45 min.

1) Ingredientai kotletukams (burgeriams): 

- 400 g maltos ėrienos arba jautienos

- Smulkiai sukapotas svogūnas

- 1/2 Arb. š. kumino

- 1/2 Arb. š. kajeno pipirų

- Žiupsnis maltų čiobrelių

- Valg. šaukštas natūralaus jogurto

2) Ingredientai mėsainiams:

- 4 bandelių 

- 2-3 pomidorų

- 4 valg. šaukštai šoninės džemo (receptas žemiau)

- Apie 100 g mėlynojo sūrio (galima ir daugiau)\

- Sauja salotų lapų

- Pusė svogūno

- 4 valg. šaukštai naminio pom.padažo arba labai geros kokybės pomidorų padažo

- Druskos ir pipirų

- Aliejaus kepimui

Į maltą mėsą sudėti visus ingredientus, į darbą paleisti rankutes ir sušokti rankų&maltos mėsos pasiutpolkę, t.y. labai gerai "išminkyti", kad prieskoniai įsigertų, palikti pasimarinuoti iki pusvalandžio.

Orkaitę įkaitinti iki +220 С temp.

Iš mėsos suformuoti kotletukus ir įkaitintoje keptuvėje kepti po 2 - 4 min., tada ant kotletų sudėti mėlynąjį sūrį ir pašauti į orkaitę iki 4 - 5 min.

Kol mėlynasis sūris lydosi orkaitėje ant kotletų, per tą laiką įkaitintoje keptuvėje su šiek tiek aliejaus įleidžiame vidine puse bandeles ir paliekam iki kol kotletai bus gatavi. Kuomet išimame bandeles, apatinės bandelės dalį aptepti pomidorų padažu, uždėti salotų lapus, pomidorus, svogūnus, kotletą su išsilydžiusiu sūriu..

 ..ant jo užtepti šoninės džemo, o tada..

 uždedame kepurę ir ... palaukite, dar gaiviai atvėsinto alaus atsidarykite arba ""Borjomi ir pirmyn! Na ko dar laukiate? Mmmmmmmm...

Bon appetit! 

-----------------------------------------------------------------


Ingredientai šoninės džemui:

- 100 g  karšto rūkymo šoninės
- Arb. š. sviesto
- 1,5 svogūno
- 3 arb. š. rudojo cukraus
- 2 česnako skiltelės
- 2 arb.š. rūkytos paprikos
- Arb. š. čili miltelių
- 1 šalotas
- 1/2 arb. š. garstyčių
- 1/2 arb. š. malto imbiero
- 1/2 arb. š. cinamono
- 3/4 stikl. viskio
- 2/3 labai stiprios kavos
- 2 arb. š. obuolių sidro acto
- 2 arb. š. peletrūno acto (nežinojau kur gauti, tai dėjai peletrūno)
- 3 arb. š. klevų sirupo
- 1,5 arb. š Sriracha arba Tabasco padažo
- Druskos ir pipirų

Įkaitintoje keptuvėje sudėti šoninės bryzelius, čirškinti tol, kol stipriai apskrus, tada šoninės gabaliukus išimti iš keptuvės ir nusausinti popieriniame rankšluostyje.
Į tą pačią keptuvę su likusiais riebalais, sudėti smulkiai pjaustytą svogūną, cukrų bei druską ir kepti apie 10 - 15 min.
Sudėti susmulkintą šalotą, česnako skilteles bei visus prieskonius su pipirais ir troškinti iki 3 min.
Sudėti atgal šoninės gabaliukus ir patroškinti kol šiek tiek suminkštės.
Tuomet supilti viskį/burboną, bet jokiu būdu ne brendį/konjaką, ir troškinti 3-4 minutes.
Sudėti likusius ingredientus ir sumažinus ugnį troškinti apie 2 valandas, karts nuo karto pamaišant.
Kai turime gatavą košę, ją galima atvėsinti ir sublenderiuoti arba iškarto sublenderiuoti ir į sterilizuotus stiklainiukus užvakuoti. Iš šio kiekio, man gavosi apie 400 ml, t.y. du ne pilni stiklainiukai. Mano galva, šis padažas labiausiai tiktų su mėsainiais; keptais ant griliaus šonkauliukais arba ant čiabatos duonelės užtepti ir uždėti rukolos bei šv.pomidorą. Niam niam :)

Šoninės džemo recepto šaltinis: http://spoonforkbacon.com/2011/09/boozy-bacon-jam/
Čia paprastesnė šoninės džemo versija, manau skonis gali būti tikrai kitoks, dar nebandžiau: http://thebeeroness.com/2012/05/22/beer-bacon-jam/

Mano pirmasis Kari troškinys: Man's curry by "Fabulous baker brothers"

Na štai, už lango Spalis - subrendęs ruduo. O juk prieš kelias savaites jis daro buvo jaunas ruduo.. Ironiška, kaip gyvenime viskas greitai bėga. Pamatai, koks gyvenimas yra trapus. Džiugu, kai gali įkvėpti oro, užuosti rudenį, paliesti ryte mylimosios plaukus, per kelias sekundes išgirsti artimųjų balsus (mobiliuoju) ir vėl pasijausti gyvu. 

Dar šį pavasarį viešėjęs Londone, iš ten parsivežiau kulinarinę knygą "Fabolous baker brothers".  Pasirodo šie broliukai turi savo laidą, savo parduotuvę. Pamenu, kai knygyne paėmiau jų knygą, taip sužavėjo, jog net nesuabejojau ir iškarto pajamiau. Bet kur tau, tie vyrukai tikrai "kieti" kulinarai, nes vos tik pabandydavau pagaminti kurį nors skanėstą, tai vietoj valandos užtrukdavau iki keturių (čia daugiau turiu omeny patiekalus iš miltų). Nors po truputį rankos įgauna daugiau įgūdžių :)  Jei sugalvosite įsigyti šią knygą, informuoju, jog čia ne J. Oliver tipo knygos. Šios knygos didžioji receptų dalis tinka sekmadienio pietums prie didelio pietų stalo su visa šeima :) 

Ar teko ragauti kari troškinių? Nežinau kuris ar kokios rūšies čia karis, bet jis velniškai skanus, velniškai turtingas savo aromatais ir niekaip nepamirštamas skonis. Tokio tipo skonio teko ragauti tik Londone, kai užsisakėme indiško maisto į namus. Kuod įdomus šis receptas, tai jog šį kario pasta gali būti naudojama ir su kitomis mėsomis ar daržovėmis. 

Paruošimo laikas: apie 3 val.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai kario pastai:

-  4 garlic cloves   4 česnako skiltelės

- Arb. š. šv. tarkuoto imbiero arba malto

- Žiupsnis kumino, kalendros, garam masala, ciberžolės ir cinamono prieskonių

- Žalias ir raudonas šv. čili pipirai

- 2 svogūnai

Ingredientai troškiniui:

- 500 g ėrienos (tinka bet kuri jos dalis, bet skaniausiai būtų mentė)

- Valg.šaukštas natūralaus jogurto

- Druskos ir pipirų

- Aliejaus kepimui

- 30 g Ghee sviesto (iš bėdos, tiks ir paprastas sviestas)

- Daržovių: paprikos arba okros (kelios saujos)

- 400 g kons. smulkintų pomidorų
- 200 ml (pusė skardinės) kokosų pieno

- Didelė sauja šv. kalendrų

Pastos gaminimas:

Virtuviniame kombaine sudėti  ir susmulkinti visus pastai skirtus ingredientus, išskyrus svogūnus. Paimti kelis šaukštelius pastos ir atidėti juos ėrienai. Tada į pastą sudėti abu svogūnus ir susmulkinti iki vientisos masės. Būkite atsargūs, iš pradžių galite užuosti intensyvų čili kvapą. Na štai, kario pasta paruošta! :) 

Ėriena:

Kubeliais pjaustytą ėrieną sumaišyti su prieskoniais, jogurtu, druska ir pipirais. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi apkepinti ėrienos gabaliukus, atidėti ir nusausinti riebalus su popieriniu rankšluosčiu.

Troškinys:

Giliame puode įkaitinti sviestą (ghee), sudėti kario pastą ir pakepinti iki kol įgaus gintaro atspalvį. Tada sudėti   kubeliais supjaustytas daržoves (naudojau tik žaliąją papriką) ir pakepinti/patroškinti kelias minutes. Tuomet jau eilė smulkintiems pomidorams, knygos autoriu pataria, su šiek tiek vandens praskalauti tuščią pomidorų skardinę trupučiu vandens ir supilti į puodą. Čia taip elgdavosi jo mama Polly, taupumo sumetimais. :) Ungį sumažinti iki minimumo, sudėti apkepintus ėrienos gabaliukus ir kokosų pieną, uždengti puodą dangčiu ir troškinti dvi valandas. Prieš patiekiant karį, užbarstyti/įmaišyti šv.kalendros. Patiekti su ryžiais arba Chapatti duonele ir atvėsintu alumi. 

Chapati duonelės receptas čia pat bus, bon appetit! ;)

Kitoks risotto su voveraitėmis, šį kartą su Lietuvišku alumi

Tai va, labai mėgtstu itališką patiekalą risotto, o mūs kalbadariai jį pavadino "daugiaryžis", kol aš ištariu šį žodį, pradedu galvoti apie daug skirtingų ryžių puodą, bet niekaip asociacija nerandu su risotto. Tiek to, naudosiu tarptautinį žodį, nes risotto ir Afrikoje risotto, nes didingoje JAV naudoja "risotto".  

Pamenu kai su Egle kalbėjome apie risotto, ji prasitarė, jog su šampanu ragautas risotto jai paliko didį įspūdį, iškarto nutariau išmėginti - skonis tikrai kitoks ir nepamirštamas. Tad nusipirkęs Rugpjūčio mėnesio "Virtuvė" žurnalą, pamačiau kitokį risotto variantą - su  nefiltruotu alumi. Na kaip jis mane užkabino, o alaus aromatas toks buvo malonus, it ką tik iš krosnies ištraukta duona. Visiems labiau rekomenduoju šį risotto variantą - Lietuvišką variantą nei su vynu. :)

Paruošimo laikas: iki 45 min.

Porcijų kiekis: 2 -3 

Ingredientai:

- 150 g Roma, Arborio arba Carnaroli ryžių

- 150 g voveraičių

- 1 saldus svogūnas

- 2 ar 4 česnako skiltelės (aš naudojau keturias, nes baisiai mėgstu česnakų prieskonį)

- 500 ml ekologiško grybų sultinio (nors neblogai būtų ir daržovių)

- Taurė Lietuviško nefiltruoto alaus (naudojau "Vilniaus alus", nors aš pyliau apie 270 ml)

-  Po du valg. šaukštus sviesto ir alyvuogių aliejaus

- Šv. grūstų druskos ir pipirų

- Šakelė čiobrelių

- Ryšulėlis laiškinių arba jaunų svogūnų laiškų

- Sauja parmezano drožlių (apie 80 g)

Atskirame puode užvirinti sultinį, tuomet sumažinti ugnį iki minimumo ir laikyti iki tol, kol bus baigtas risotto. 

Kitoje keptuvėje ištirpinti pusę sviesto ir apkepinti voveraites, nedaugiau nei penkias minutes, toliau palikti toje keptuvėje iki tol, kol jos bus perkeltos į risotto. 

Kitoje keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir apkepinti svogūnus, kol suminkštės, po to sudėti česnakus ir kepti apie minutę, tada sudėti ryžius, juos pastoviai maišant šiek tiek pakaitinti. Priešingai nei Eglė, aš šioje vietoje ryžius pakepinu ilgiau, nes man patinka, kai ryžiai įgauna riešutų poskonį ir kvapą, žinoma pakinta it tokia kakavinė spalva, tuomet jau iškarto pilu alų ir viskas pradeda putoti ir virtuvėje pasklinda nuostabus šviežios duonos kvapas. Kai tik alus susigeria į ryžius, iškarto po to seka sultinio ir samčio tango. Šį ritualą reikia kartoti apie 20 - 25 minutes, tai labiau priklauso nuo puodo, arba iki tol, kol ryžiai pasiekia "al dente" būseną. Prieš ryžiams baigiant išvirti, suberti apkepintas voveraites su likusiu sviestu, taip pat sudėti laiškinius česnakus/svogūnus, čiobrelius. Dar nedaugiau ne porą minučių, ugnį išjungti, sudėti parmezano drožles, gerai išmaišyti ir uždengus palaikyti apie dvi - tris minutes. Prie risotto patiekti tą patį alų, bon appetit!

 

  P.S.: Egle, gaminsiu ateityje dar ne kartą, laukiu kada tėvukams bus proga tai pagaminti! ;) 

Gardžios Lietuviškos salotos (prie silkės) pagal mane :)

Tamsioji dalis: Oho, jau du mėnesius nerašiau, čia taip nyku pasidarė, tai nemalonu, jog blog'o visai nebeatnaujinu receptais..   Bet aš turiu rimtų pasiteisinimų: remontas, ne ne ne ne automobilio, o buto. Vis nesibaigiantis košmaras. Ar teko, Jums, kada nors tai patirti? Aš net nebe įsivaizduoju kaip reiktų namą pasistatyti, tam matyt reiktų praeiti parengiamuosius psichologijos kursus arba kantrybės? :D Žodžiu, nors ir gyvenam jau bute, bet nei baldų (nors baldininkas Simas pažadėjo, jog Spalio vidury jau bus), virtuvėje tik dujinė, šaldytuvas, spintelė be kojų, t.y. jei mano ūgis būtų 130 сm, va tuomet man šį spintelė būtų tobula valgio gaminimui. Ai tiesa, juk nėra taip blogai, dar stovi kriauklė, kuri taip nestabiliai laikosi, jog net nesinori čiaupo atidaryti. :)  Pasireiškė tautinio identiteto devalvavusios savybės - skųstis. Turiu teisę į tai, nors gal vis tik robotu geriau būti, daug kas būtų nemotais. :) 

Na gerai, džiugu tai, kad didžioji košmarų dalis jau praeity, dabar bute taip šviesu, nei prieš remontą, nors ir lempų dar neturim, mat elektrikas zaraza niekada nebeatsiliepia, bet vistiek jauku ir šviesu :)

Šviesioji dalis: Atostogų metu, Italijoje, susipažinęs su viena vietine blogere, ji mane įkvėpė, jog dar yra tiek daug neatrastų skonių ir receptų, o jie dažniausiai tūno visai kažkur čia pat, ir nereikia ieškoti toli Azijoje ar Brazilijoje ko nors įmantraus, viskas susideda iš čionykčių daržovių, sūrių, prieskonių ar mėsos rūšies. Ji daug gamina vietinės reikšmės/paveldo maisto - mane tai velniškai įkvėpė. Pamaniau, juk ne vien cepelinus ir kugelį turime, ar ne? Tad kažkaip netikėtai su žmona užsimanėme salotų, bet tas TAUTINIO IDENTITETO ieškojimas paskatino ieškoti kažko savito, kažko to, kas artima Lietuviui. Bent jau visada pagalvoju, ar mano tėvukai tai valgytų, ar ne iškeiktų? :) Žodžiu, gimė pasamonėje šis receptas - ŽIAURIAI  PAPRASTOS IR LABAI SKANIOS SALOTOS, o prie silkutės tai išvis liuksum pirdum, amammmmamamammaammammm :) 

Paruošimo laikas: iki 45 min.

Porcijų kiekis: 2 

Ingredientai:

- 3 bulvės

- 2  burokėliai

- Didelė sauja rukolos salotų

- 200 g grūdėtos varškės

- 200 g silkės (nebūtinai, nors kategoriškai rekomenduoju!)

- Sviesto arba aliejaus kepimui

- Druskos ir pipirų

- Kelios šakelės rozmarino (nebūtinai, bet skaniau)

- Didelis svogūnas

- Keli arba trys valgomi šaukšai balzamiko acto (jei neturite, tuomet tiks obuolių actas ir šaukštas rudojo melasos cukraus).

Orkaitę įkaitinti iki +180 С temp. 

Burokėlius ir bulves gerai nuplauti, lupti nebūtinai. Skaniau yra jauni burokėliai ir šv. bulvės. Bulves su burokėliais supjaustyti į šeštadalius, kepimo inde pašlakstyti aliejaus arba į bulves ir burokėlius sudėti sviestą ir rankomis išmaišyti, tada gausiai pabarstyti druska, pipirais ir ant viršaus tolygiai paskirstyti rozmarino šakeles/lapelius, pašauti į orkaitę ir kepti iki pusvalandžio arba kol iškeps.

Kol kepa bulvės ir burokėliai, svogūną supjaustyti smulkiai ir supilti balzamiko actą ir palikti marinuotis iki kol reikės patiekti į lėkštes. Bon appetit!

Atskiroje lėkštėje įdėti rukolos salotas/žoles (kaip nepavadinsi, taip nepagadinsi), ant viršaus sudėti keptus burokėlius ir bulves, svogūnus, tada grūdėtąją varškę ir silkutę (jei ją vartosite). Viską galima išmaišyti arba ne, čia jau kaip Jums maloniau. Manau rudenį jis bus nepamainomos salotos. :)  

Skanios dienos!