Pasta al Ragu alla Bolognese arba makaronai su žymiuoju Bolonijos padažu

Pagaliau prisėdau prie kompiuterio ir rašau savo noru, o ne per prievartą. Turiu iš naujo pergalvoti ko iš tikro noriu, nes gyvenant tuo tempu (iki Sausio 1 d.), laisvalaikio laikas kažkur išbėga, lyg smėlis randa savo kelią lauk, pro kelias mažas skylutes drobiniame maiše. Netilpau į kelis deadline'us, ghmmmm... susimoviau (kaip žmoniška - neklysta tas, kuris negyvena). Laikas daryti išvadas ir judėti į priekį su naujais prioritetais. Na va, kaip čia "vadybiškai/vaidybiškai" pradėjau rašyti.

Bet mano patiekalas tikrai ne apie tai. Jis kitoks, ir jame nereikia nieko keisti, nebent šeimininkas nori keisti savo požiūrį ar dar ką. Šiemet, kaip niekad, daug planų, nu bet vėl aš nusimušiau.. gerai.. matyt jau dabar gyvenu tuo - neįvykusių potyrių polėkiu (nenoriu išduoti, bet pusmečio bėgyje sužinosite .. ne ne, galiu nuraminti, knygos jokios nerašau.. chi chi.. kai kas kito).. Aš vėl čia, vėl rašau ir vėl apie maistą. :)

Jau buvau rašęs apie Ragu padažą (mūsų liaudyje dar žinomą, kaip Bolonijos padažu arba dar liaudiškiau "Spagheti Bolognese", nors taip vadinti nedera - pasakytų mums italai), tad šiandien pateikiu tą tikrąjį Ragu padažo receptą, kuris kilęs iš Italijos, Bolonijos miesto (matyt vien dėl miesto, taip visi yra linkę šį padažą ir vadinti Bolonijos padažu). Šis padažas naudojamas kaip pagrindas, tokiems patiekalas, kaip Lazanija (Ital. -"lasagne alla Bolognese"); makaronai su mėsos padažu ir čia dažniausiai naudojami tagliatelle rūšies makaronai( Angl. - pasta bolognese,; Ital. - pasta al ragu). O jo autentiškumas buvo netgi įregistruotas 1982 m. (na va, aš dar gimęs nebuvau) Accademia Italiana della Cucina, kur ir surašyti visi ingredientai: maltas jautiena, bekono šoninė, svogūnai, morkos, salierai, pomidorų pasta, mėsos sultinys, raudonas sausas vynas (be burbuliukų), pienas (taip taip, jis padažui suteikia švelnumo) bei druskos ir piprų. Dar kartą įsitikinau, jog italai yra puikūs marketingo žinovai :) Nuoširdžiai nuo savęs pridėsiu, dėl šio padažo einu iš proto :D Pirmą kart jo ragavau, kai buvau pyplys, mano mamos sesuo (ji Vokietijoj gyvena) paruošė.. Prisikirsdavau, it šuo kepenų persiėdęs... tai gardumas :) Beje, dar yra Neapolio mėsos padažas (ragu alla napoletana), jis beveik vienodas, tik skirtumai tokie, jog Neapoliečiai naudoja ne sviestą, o taukus/alyvuogių aliejų, ne maltą mėsą, o visą mėsos gabalą, ne raudoną, o baltą vyną, bei labai daug daug šv. baziliko lapelių. Aš mėgstu sumaišyti šiuos du padažo variantus ir adaptavęs pagal save arba adaptuojuosi pagal tai, kas šaldytuve - gaminu :) Užteks pliurpt, einam gaminti.

Įspėjimas: šio padažo pasigaminkite daug daugiau, nes jis tinkamas užsišaldymui ir galima vėliau atsišildyti ir pasigaminti skanių makaronų arba lazanijos. Dar noriu informuoti, jog nusiteikite ilgėliau praleisti laiko virtuvėje, nes tobulumas reikalauja laiko (Perfection - takes time. Heston Blumenthal)! ;)

Gaminimo laikas: apie 3 - 4 valandos

Porcijų kiekis: 4 - 5

Ingredientai:

- 60 g sviesto

- Didelis svogūnas

- Didelė morka

- Apie 3-4 saliero stiebai (šioje vietoje, svarbu, jog morkų/svogūnų/salierų santykis būtų vienodas. Pas mane buvo labai didelis svogūnas ir morka, todėl naudojau ne vieną saliero stiebą).

- 90 g bekono šoninės (pageidautina vytintos arba karšto rūkymo, bet ne šalto)

 - 260 g lieso maltos jautienos (riebalų nedaugiau kaip 10%)

- 260 g maltos kiaulienos (riebalų nedaugiau kaip 10-20%)

- Dvi šakelės šv. raudonėlio arba ketvirtadalis šaukštelio džiovinto raudonėlio

- Žiupsnis malto muskato riešuto

- 150 g raudono sauso vyno (velniai nematė, naudokite ir baltą sausą vyną)

- 200-300 ml pieno (nors jei reikia, naudokite ir dar papildomai antrą tiek, priklauso nuo to, kaip kaitina puodas, mano tai šunta it pasiutęs, todėl teko naudoti daugiau, t.y. apie 350 ml)

- 400 g skardinė nuluptų ir sukapotų pomidorų (be odelių)

- 400 g tagliatelle makaronų (nors nebūkite prietaringi, čia tiks ir fetucinne, spaghetti, penne rigate)

- Pusė galvutės česnako (šį kartą naudojau, nors jis tikrai nėra būtinas)

- Maža šakelė rozmarino ir čiobrelio (nebūtinai, bet aš juos labai mėgstu, todėl ir dedu - čia jau pagal mane)

- Sauja šv. baziliko lapelių

- Kietojo sūrio pabarstymui - naudojau COMTE (24 mėn.), nors tinka ir ilgiau brandintas Džiugas, Rokiškio kietasis, o tobuliausiai būtų Parmezano sūris (čia jau nuo biudžeto priklauso).

-----------------------------------------------------------------------

Geriausiai tinka naudoti storapadę keptuvę ar puodą. Aš tradiciškai gaminau savo "senuke" špižiniame puode (nepamainomas puodas). 

Puodą reikia gerai įkaitinti, nustačius vidutinę ugnį. Į ištirpdytą sviestą sudėti šoninės gabaliukus (aš nupjausčiau skūreles, nes labai jų nemėgstu) ir pakepinti kelias minutes.

Tada sudėti vienodo dydžio (bent jau taip pasistenkite) morkas, salierus ir svogūnus ir karts nuo karto pamaišant, kepinkite apie 15 min. Beje, šis svieste pakepintas daržovių trio dar vadinamas kaip soffritto (itališkai) arba Mirepoix (prancūziškai). Daug nenoriu plėstis, bet ateičiai žinokite, jog tai yra klasikinis daugelio troškinių ir padažų pagrindas, naudojant tiek žuvies, tiek mėsos patiekalams ruošti. 

Kai jau pasikepino daržovės su šonine, tuomet jau laikas sudėti maltą jautieną ir kiaulieną, o taip pat raudonėlį, viską išmaišyti. Paprieskoniuot druska, pipirais ir muskato riešutu, kepti/troškinti penkias minutes arba kol mėsa pakeis spalvą ir pasidarys pilkšva, bet ne ruda.  

Supilti vyną, padidinti ugnį iki maksimumo ir kaitinti apie 3 minutes arba iki tol, kol nugaruos alkoholis. 

Vynui nugaravus, įpilti pusę pieno ir nustatyti mažiausią ugnį, troškinti 10 min., o tada..

Pilant vyną ir pieną, fotkinau su 6 s išlaikymu, todėl atrodo tokie susilieję :) Vis eksperimentuoju :D

 ..sudėti rozmarino ir čiobrelio šakeles.

 Na ir liko sudėti paskutinius štrichus, tai - baziliko lapeliai, kurie suteiks gaivulingo sodrumo, o kapotos česnako skiltelės, čia jau pagal skonį (mums patiko). O šį kartą panaudojau Heston Blumenthal triuką, pomidoro šakelę, mano norėjosi, kad šiek tiek jaustųsi to pomidoro aromato, todėl šiam reikalui buvau atsidėjęs pomidoro šakelę (ne ne, jos tikrai nevalgėme, ji atliko tik prieskonio funkciją).

 Ant prieskonių reikia užpilti trečdalį karšto mėsos sultinio, o tada pomidorų ir likusių prieskonių eilė. Dalinai pridengiant puodą/keptuvę, troškinti apie 3 valandas (Italijoje, jie tai daro netgi apie 5 - 6 valanas), karst nuo karto įpilant likusį sultinį bei pieną, tam kad nepradėtų kepti, o tik lengvai ir lėtai troškintųsi. Žinoma, ugnis turi būti nustatyta pati žemiausia.

Penkios minutės prieš patiekiant padažą ant makaronų, rekomenduojama apie 80 - 120 g įpilti pieno į mėsos padažą, čia matyt, kad tą padažą praskiesti. Bet aš už šią rekomendaciją esu kažkam labai dėkingas, todėl rekomenduoju ir Jums! Padažo konsistencija turėtų būti labai tiršta. Padažui susitikus su makaronais,ir kaip žvaigždės puošia dangų, taip keletas žiupsnių tarkuoto kietojo sūrio,savo skoniu papuoš šį patiekalą, tuomet ir pajusite tą romantišką skonį, kuris išliks ilgam atmintyje! Prie makaronų tiks raudonas sausas Itališkas vynas,

bon appetit!

P.S.: Didžiąją recepto dalį adaptavau iš Sophie Braimbridge knygos "a little taste of... Italy".

Kitokie šeštadienio pusryčiai..

Pasidalinsiu nauju skoniu, kuris mane labai sužavėjo, nors iš pradžių ir pribloškė. Kažkaip lietuvio liežuviui, toks skonių derinys nebuvo įprastas, o gal čia tik man taip pasirodė.

Kad ir kaip ten bebūtų, aš ateityje daug kartų gaminsiu. Turiu įtarimą, kažką panašaus Švedijoje valgo :) Kas šaunu, jog produktai paprasti ir greitai viskas pasigamina.

Gaminimo laikas: 5 - 10 min.

Porcijų kiekis: 1

Ingredientai:

- Du kiaušiniai

- Žiuspsnelis krapų (naudojau šaldytus)

- Keli bryzeliai lašišos filė

- Sviesto (kepimui)

- Keli valg. šaukštai pieno

- Kelio riekelės juodos ruginės duonos (naudojau naminę šiek tiek saldoką)

- Druskos bei pipirų

 Kiaušinius išplakti su krapais, druska, pipirais ir pienu. Keptuvėje išlyditame sviestie pastoviai maišant šluotele, iškepti "plėšytą" omletą. Ant sviestu užteptos duonos, uždėti omletą, lašišos bryzelius ir pabarstyti krapais. Nuo kiaušinių karščio, sviestas pradės lydytis,  dėl to duona pasidarys dar minkštesnė, todėl dominuos minkšta konsistencija. Skonis kiek neįprastas, bet man labai patiko. Manau tiktų ir skumbrė,  

bon appetit!

Orkaitėje keptas omletas su gražgarstėmis, feta ir pomidoriukais

Tai vienas iš mano papuliariausių šeštadienio pusryčių. Viskas paprasta ir labai skanu. Mėgstu taip paruoštą omletą (nors prancūzai nesutiks su manim, mat tai nėra tikras omletas), nes jis nereikalauja daug dėmesio/priežiūrios, o ir įdarą galima daryti kaskart vis skirtingą.

Paruošim laikas: apie 20 min.

Porcijų kiekis: dviems asmenims

Ingredientai:

 - 4 kiaušiniai

- 4 valg. šaukštai pieno

- 2 skiltelės česnako

- 120 g Fetos sūrio

- 14 vyšninių pomidoriukų ar du maži pomidorai

- Vidutinė sauja gražgarsčių

- Sviesto (kepimo formelėms ištepti) bei druskos ir pipirų.

Orkaitę įkaitinti iki +170 temp.

Kiaušinius išplakti, sudėti pieną, smulkintą česnaką, per pusę supjaustytus pomidoriukus ir gražgarstes bei druką su pipirais, viską švelniai išmaišyti ir sudėti į kepimo formeles. Tada kubeliais supjaustytą fetos sūrį sudėti į kepimo formeles ir šiek tiek panardinti kiaušinio plakinyje, o tada pašauti į orkaitę ir kepti apie 15 min.

 

 Dar galimi tokie omleto įdarų variantai:

- Špinatai, varškė, česnakas.

- Gražgarstės, kumpis, pomidorai.

- Svogūnai, šv. voveraitės.

- Raudonasis svogūnas, karštai rūkytos skumbrės filė gabaliukai.

-  Gražgarstės, svogūnų laiškai, krapai, petražolės, špinatai ir šiek tiek grūdėtos varškės.

Man šie omleto įdarai patys nuostabiausi, Bon appetit! ;)

Špinatų pica / Pizza Spinaci ir keli Ego sutrikimai....

Na ir metai prasidėjo, nėra net kada sau laiko skirti.

Savaitgaliai užimti dėl gimtadienių, darbo dienomis aišku, kad dirbu, o po darbo sportuoti. Dar šen bei ten... eina sau, kas per š**das?!! 

Žinoma, gaminau ir ne vieną kartą (turbūt geriausiai pavyko mano žiauriai skanus pyragas), nu bet čia vėl pakišo koją - fotoaparatas.. kol... gaminau, tuo pačiu dariau nustatymus (fotike), ieškojau to geriausio fokusavimo momento, o tada tik pŪŪŪrkštttttt ir mano pyragas, suflė ar dar kas nors, jau prarado savo "vertę".. taip daugelis kadrų ir nuėjo į šiukšlių dėžę.

Kad būtų aiškiau, informuoju, jog bandau susidraugauti su nauju fotoaparatu (pagaliau veidrodinis), kol kas dar zaraza spardosi, o ir aš dar nededu tiek pastangų.. ai, vien kitus kaltinu, bet tikrai ne save, juk aš tai ne prie ko čia, čia aplinka kažkokia.. :)

Reziumuoju, šį mėnesį kažkoks esu "išėjęs iš savęs"... (čia gal depresija prieš gimtadienį?), o gaminau tokius visokius variantus, skirtus "tinginiams"... tad valgom picąąąą ;)

Paruošimo laikas: iki 25 min.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai:

- 4 valg. š. alyvuogių aliejaus

- Dvi česnako skiltelės

- Kedrinių pinijų saujelė (nebūtinai, bet būtų labai skanu)

- 1 kg šv. špinatų arba šaldytų  špinatų 400 g

- 30 cm picos padas (jei tingite gaminti šviežią picos padą, tuomet naudokite jau paruoštą - šaldytą)

- Keletas valg.šaukštų naminio pomidorų padažo (šaukšas pomidorų pastos, penki šv. pomidorai, du šaukštai alyvuogių aliejaus, česnako skiltelė, nedidelė sauja šv. baziliko lapelių)

- Vienas kukulis mocarelos sūrio, apie 200 g

- 8 ar 10 juodųjų alyvuogių (kauliukus išimti, o naudojau Kalamata alyvuogių rūšį.)

- Trys valg.šaukštai tarkuoto Džiugo ar Parmezano sūrio

- Slyvinių pomidoriukų (nebūtinai, bet man taip skaniau) ir druskos su pipirais.

Viskas paprasta.

Orkaitę reikia įkaitinti iki +220 C temp.

  Į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi sudėti kedrines pinijas ir smulkintą česnaką. Šiek tiek pakepinti iki kol atsiras malonus kepto česnako kvapas, o tada sudėti šv. špinatus, o jei šaldyti, tuomet apviriname karštame vandenyje su druska ir citrina ir pasūdome bei nuvarviname skystį ir tik tada dedame į keptuvę. Nors čia būtų galima ir ant sviesto apkepti :)

Picos padą ištepti alyvuogių aliejumi bei pomidorų padažu, o ant jo sudėti pusę plėšytos mocarelos. Ant mocarelos pasklaidyti špinatus ir per pusę ar smulkiau pjaustytas alyvuoges, o tada vėl pakartoti  dėliojimo ceremoniją su mocarela ir špinatais (jei jų liko). Suberti Džiugo sūrį ir pomidoriukus, o tada į orkaitę ir kepti apie 11 - 14 min.

Pica buvo labai įdomaus skonio, o gaminau pagal knygą - "a little taste of .. Italy". Manau skaniau būtų su šviežiais špinatais ir jų tikrai nereikėtų ilgai kepinti, geriau ant didelės ugnies, bet trumpai, tegul būna jų šioks toks traškumas. :) 

P.S.: Beje, šiaip ne taip, pavyko sudalyvauti Kalėdinėje maisto blogger'ių dovanų keitimosi akcijoje - ištraukiau Viktoriją, tai gavau iš jos skanių dovanų. Ačiū Viktorija už "čiulpinuką" bei natūralius prieskonius, buvai teisi - ant mėsos, jie yra idealūs! ;)

Mano žiauriai skanus pyragas su patobulintu Bolonijos padažu

SVEIKINU VISUS SU NAUJAISIAIS! :)

Na štai, dar vieni metai, vėl laikrodis muša 12 val. iš naujo, sekmadienis keičia šeštadienį, ir taip pirmadienis skelbia naujos savaitės pradžią, tik darbas, šeima, draugai, katė - lieka tie patys, o metai jau Naujai kiti - Drakono metai. Kažkada buvau klaikiai ir apsėstai pakvaišęs dėl drakonų (draugai tai žino, o ir keli rūbai tai liudija), o dabar man jau nebe taip įdomūs tie drakonai, nebent tik tai, kokios šalies virtuvę jie mėgsta, ką pietums valgo bei kokiais desertais smaguriauja :) Žiūrėsim, ką šie metai mums žada, nors dar šių metų tikslų nesusidėliojau, bet atsigręžęs į 2011 metus, tyliai pasidžiaugiu, jog daug mano kuklių norų ir svajonių pasiekta, bet nesustosiu, sieksiu, ieškosiu, darysiu ir klysiu, keliausiu, dirbsiu, stengsiuos, ir kad 2012 metai būtų dar geresni nei 2011m.!

Šiemet, pirmą kartą Naujuosius šventėm labai ramiai: nulėkėm į baletą "Spragtukas" (Maskvos kažkelinta trupė) - baletas buvo geras, tik pirmos dalies pradžia chaosiška, o vėliau buvo gerai. Na bet vienu metu pasijutau, lyg kokiame maisto didmenos sandėlyje, kadangi baletas vyko Utenos pramogų arenoje, todėl ta kailiniuotų damų ir kostiumuotų ponų kompozicija visiškai neįsipaišė į aplinką, tiksliau baletas ir publika neatitiko sandėlio/salės. Šis kontrastas labai mušė iš pusiausvyros. Nieko čia nepakeisi, tam yra Operos ir baleto teatras ir filharmonija, kur tokiems renginiams ir skirta vieta (čia mano nuomonė). O vakare su draugais A. ir I. lėkėm namo pas mus, nes buvau triušį orkaitėje palikęs ( +100 C temp.) trims valandoms, labai bijojau, kad jis neprisviltų, nepritruktų padažo ir neprisviltų. Grįžus namo, triušis sau gerai traukė dainą besitroškindamas puode, jam tikrai nieko netrūko, o jau kvapai sklido iš orkaitės.. mmmm.. :) Kol jis ten troškinosi, užkandžiai ėjo vienas po kito, na o tada triušis (Itališkai troškinto triušio receptą jau esu įdėjęs). Draugams labai patiko, žodž vyno padedamas vakaras praėjo labai ramiai. :) Rytą buvau žvalus (pats tuo stebėjausi), todėl Naujuosius pradėjau iš peties! Šį Bolonijos padažą esu daręs gal kokį 50 kartų ar daugiau (pirmą kartą jo receptą mano mamą išmokė jos sesuo iš Vokietijos, o tada aš jau iš mamos - gera teta!), o jis geriausiai gaunasi iš mėsos likučių (believe me or not!). Tad man liko keletas apkeptų triušio gabaliukų nuo troškinio, o jie Ragu padažui (liaudžiui žinomam kaip Bolonijos padažui) tiko 100%. Šį Ragu padažą dažniausiai valgome su makaronais (Italijoje tai tikrai garantuoju, na ir kartais ant picų deda ar į kokius pyragėlius) - tai klasikinis Italų virtuvės patiekalas. O jei paprasčiau žiūrėt, tai dar vienas topinis troškinys, na o jei pridėtumėt avinžirnių ir cinamono su kuminu, tuomet gautumėt gerą Marokietišką troškinį, na kiek jau ten nuo tos Italijos iki Maroko, per jūrą ir vsio... :D Šio padažo galima ir daugiau išsivirti, susipilstyti į indelius ir užsišaldyti. Turėsite sveiką fast food'ą ;)

Gaminau pyragą su triušio Ragu ("Rabbit a la Ragu"). Skonis dieviškas, čia matyt vėl dėl triušio :) Kaip buvo smagu darbe išsitraukti kelis pyrago gabalėlius...  gaila, kad jau baigėsi. :D

Porcijų kiekis: 4 - 5

Paruošimo laikas: na apie kokias 3 - 4 valandas (iš jų tikro darbo, gal kokį tik 2 val.)

Ingredientai:

Troškiniui:
- 300 g - 400 g  triušienos be kaulų  (jeigu vietoj triušienos naudosite maltą jautieną, tuomet tai bus tikras Bolonijos padažas - It. -"Ragu alla Bolognese", taip pat tiktų čia ir kiauliena, paukštiena, veršiena ar žvėriena)

- Labai didelė morka

- Du svogūnai

- 4 česnako skiltelės
- Du šaukštai pomidorų pastos

- 2 saliero kotai
- 4 šoninės riekelės

- Skardinė kons.pomidorų arba 6 didesni pomidorai

- Puodelis raudonojo vyno (tiks ir baltas :) )
- Šlakelis konjako arba gero brendžio (ne ne, gerti dabar jo nereikia, jį reikės į troškinį pilti!)
- Keli šv. šalavijo lapeliai
- Keli puodeliai naminio sultinio (tik ne žuvies) + papildomai aliejaus daržovių kepimui.

Tešlai:
-  500 g bemielės sluoksniuotos tešlos (naudojau Mantinga firmos, taip pat tiktų ir filo tešla)
- Papildomai sviesto, patepti kepimo formą.

Kol kas gaminimo procesas labai paprastas, tam reikės storasienio puodo, į jį šliūkštelti aliejų ir įkaitinti. Kai jau šaudo aliejaus burbulai lipdami iš puodo, tuomet jau ženklas, sumažinti ugnį ir sudėti smulkiai supjaustytas daržoves (salierus, svogūnus ir morkas). Troškinti apie 30 min. Tuomet laikas supilti vyną ir troškinti dar 10 min., tada sudėti šoninės riekeles ir konservuotus pomidorus (jeigu patinka pomidorai, tuomet galima ir įdėti dvi skardines ar daugiau šviežių pomidorų, nes vistiek reikės skystį nugarinti, todėl nėra reikalo bijoti, jog viskas bus per skysta), troškinti 30 min. Jau bus juntamas nuostabus aromatas, bet būkite kantrūs, dar reikia sudėti sukapotas česnako skilteles ir patroškinti dar 10 min., o tada sudėti mėsą ir verdantį sultinį, troškinti 40 min, nustačius vidutinę ugnį, o jei pritruks sultinio, tuomet tiks užvirintas vanduo. Kai "sriuba" virto troškiniu, tuomet laikas įpilti kokį 40 g konjako ir sukapotus šalavijo lapelius, o tada nustačius mažesnę ugnį, troškinti kol viskas virs į tirštą masę. Šioje vietoje, būtų galima patroškinti kokį 10 min ir vsio - bolonijos padažas gatavas, tik paduokit dar makaronų ir bus pasta bolognese! :) Bet aš darau kitaip, tad kai viskas susitroškino ir virto į tirštą masę, puodą reikia  nukelti nuo ugnies, kokiam pusvalandžiui išnešti į balkoną, kad atvėstų, o tada eilė tešlai.

 



 Pusė darbo jau padaryta, dabar tešlos lakštus reikia į ilgį pakočiuoti, kad gautumėm pailgą ir plonesnį lakštą. Tuomet per lakšto vidurį, atsargiai išdėlioti "boloniją", kraštus patepti plaktu kiaušiniu ir užlenkti. Reikia padaryti tokią dešrelės formą, suvynioti ir sudėti į kepimo formą, išteptą sviestu. Naudojau apvalią, apie 30 cm skersmens. Taip kočioti, lipdyti ir dėlioti, kol pasibaigs tešla, o likusį padažą galima suvartoti su makaronais arba pasidaryti skanų lauknešėlį į darbą ir pietų metu, pasklidusiais kvapais, erzinti kolegas :)





 

 

.. tada pyrago tešlos paviršių aptepti kiaušinio plakiniu ir ...





... ir pašauti į +180 С įkaitintą orkaitę, kepti 45 min.

Nežinau, kaip čia vaizdžiai išsireikti, bet šis pyragas tai lyg AŠ. :)

P.S.: Linkiu visiems daug sveikatos ir geros nuotaikos Drakono metais, Bon appetit!

P.S.S.: Noriu padėkoti Canon atstovybei už puikų renginį, kurio metu mokė fotografuoti, kelis dalykus bandau įsisavinti, o ar man pavyksta, spręskite patys. Spėju dėl kvietimo į renginį, turėčiau dėkoti  Eglei A. , tad nuoširdus ačiū! ;) Šaunus buvo renginys, vėl su kiek blogger'ių   susipažinau, ai smagiai :) Pridedu kelias nuotraukas.

Cosciotto alla Perigordina arba Itališka ėriuko koja a la Perigordina

Camembert fondiu tesinys, tik su daug daug mėsos! :)

Pasiskanavę Camembert fondiu užkandžiu, savo mylimą L. palikau kambaryje, toliau mėgautis youtube.com teikiamais skambesiais. O mes su "A.", nuskuodėme į virtuvę, pradėti pagrindinio patiekalo ruošimą - Itališka ėriuko koja a la Perigordina. Ėriuko "kuoją", t.y. koją (čia Šiaulietiškai, vis juokavom, prisiminę, kaip augom Šiauliuose ir kalbėdavom šiuo dialektu, oi kaip smagu, žemiška nostalgija apėmė) paėmęs, supratau, jog į keptuvę netilps, todėl pusę raumens nupjoviau ir atidėjau kitai dienai. "A." buvo nustebęs, kai pamatė tokį "šmotą" mėsos. Cha.. Mane tai taip prajuokino. :) O jis matyt pamanė.. nežinau, ką jis pamanė, nebuvo laiko kada ten man mąstyti, ką jis pamanė.. dar keli skanūs vyno lyžtelėjimai ir kibom į darbą. Patiekalo eiga žemiau. Tik labai įstrigo ši akimirka, kai padegiau "kuoją" ir pasakiau: "-Fotkink!". O jis... o jis tik... tik..  sustingo it akmuo... Tą akimirką, jis mėgavosi tuo nematytu vaizdu (aš taip manau). Man patiko! Patiko tai, jog jis tai regėjo, nežinau ar pirmą kartą, bet iš jo išraiškos, jis jautėsi kažkur ne Lietuvoje ir kažkur ne namie.. spėju lyg kokiam Provanse, vienoje iš tų nuostabių restoranų virtuvių, kur daug daug virėjų laksto, apsiginklavę peiliais bei maskuojančiomis baltomis kepurėmis, kurios atrodo lyg švyturiai. :) Žodžiu, teko antrą kartą padegti "kuoją" ir tada jau kadrai ėjo, kaip iš pypkės. :) "A.", ačiū dar kartą už pagalbą! ;)

Paruošimo laikas: Pusantros paros, ėriuko kojos marinavimui, 30 minučių - paruošimui, 4 - 5 valandos kepimui.
Porcijų kiekis: jeigu visą koją ruošite, tuomet apie 7 - 9, o jeigu pusė kojos, tuomet išeis apie  4 - 5 porcijos (pas mane buvo 2,5 kg svorio koja, o naudojau tik pusę kojos, jeigu kojos bus tik pusę, tuomet kepti neilgiau kaip 3 - 4 valandas).
 Šaltinis: "Silver Spoon", 744 psl.

Ingredientai (pateikiu viską tiksliai, kaip kad recepte):
- 3 valg. šaukštai alyvuogių aliejaus, plius kepimui
- Pusantro valg. šaukšto sviesto
- 2,5 kg ėriuko kojos
- 2 šaukštai brendžio (naudojau konjaką)
- 6 skiltelės česnako
- 1 didelis svogūnas
- Didelis ir storas poras (sekančiam kartui naudočiau 2 poro kotus)
- 1 čiobrelio šv/dž. šakelė
- 1 sauja plačialapių petražolių
- 1 saliero stiebas
- 1 "clove" (-angl.) (kiek supratom, tai gvazdikėlis, bet jei klystu, pataisykite, nors jį ir naudojau, viskas tiko!)
- 1 butelis balto sauso vyno (naudojau Itališką, Trebbiano vynuogės vyną)
-  Druskos ir pipirų.

Marinatui, visko po arb. šaukštelį:
- Malto čiobrelio arba du šaukštelis nemalto čiobrelio
- Kumino
- Malto muškato ar muskato (kaip labiau patinka, taip ir skaitykite)
- Cayenne (Kajeno) pipirų
 - Dž. raudonėlio
- Druskos galima šiek tiek daugiau
- Maltų juodųjų pipirų
.. ir dar:
- Trys valg. šaukštai alyvuogių aliejaus
- 6 česnako skiltelės.

Prieskonius sumaišyti dubenėlyje. Koją ištepti alyvuogių aliejumi, o tada ją apibarstyti/įtrinti prieskonais ir smulkintais česnakais, suvynioti į plėvelę ar foliją ir šaltai į balkoną/sklepą/sandėluką ar šaldytuvą, palikti parai ar dviems.
----------------------------------------------------------
 Įkaitinti orkaitę iki +150 C temp.

Nustačius vidutinę ugnį, įkaitinti keptuvę su alyvuogių aliejumi ir sviestu, kad dūmai pradėtų garuoti ar burbuliukai sproginėti, tik per daug nepiktnaudžiaukite tais garais ir burbuliukais, o tai bus paskui visokių velnių. :)

Fotkinta su išlaikymu, tai matosi siena, kiaurai pro mano ranką, tik reikia įsižiūrėti. :)

Įdėti ėriuko koją į įkaitusią keptuvę ir kiek įmanoma, apkepti iš visų pusių.



Užpilti ant kojos konjaką ir apdeginti..

Pradės labai garuoti, o tada..



..šioje vietoje, kad keptuvė pagautų liepsną ir pradėtų degti, užtenka keptuvę pusiau ant savęs paslinkti nuo ugnies ir šiek tiek palenkti keptuvės vidų į ugnies pusę ir nuo garuojančio konjako ar brendžio, ugnis iškarto "pagaus koją" ir keptuvė užsiliepsnos.

Nebijokite, gaisrinės neprireiks, juk ne taukai užsidegė, geriau pasimėgaukite šia žavinga akimirka, kuri nors truputį Jums primins, jog gaminate lyg gamtoje ant laužo.  :)
Ugnis, tuoj nustoja degti, o jei ne, tuomet su dangčiu pridengti ir viskas bus gerai. Aplink koją ir po ja, sudėti visas stambiai pjaustytas daržoves, paskaninti druska ir pipirais, bei supilti vyną. Aš supyliau nepilną butelį, tam kad (pamaniau..), jei pritruks ir visai nugaruos, papildysiu po kelių valandų, bet ir nuo daržovių pakankamai vandens susidarė, daržovėms drėgnumo pakako. Keptuvę uždengti folija ir pašauti į orkaitę. Kepti apie 4 - 5 valandas. Patiekti su duonele ir salotomis bei raudonu sausu vynu. Nors čia gal tik mums nieko sunkesnio nebesinorėjo :) Nors tų daržovių nevalgėm, nes netyčia, velniškai jas nusūdžiau, kadangi naudojau druskos nemaltus kristalus, tai šie, padaro savo darbą iš širdies...

 Atrodo, toks didelis mėsos gabalas kepė, bet taip minkštai išėjo. Beje, likus pusvalandžiui, nuėmiau, kad apskrustų, bet buvo šiek tiek per daug, todėl sekantį kartą "skrudinsiu nedaugiau 20 min. Nors ir ilgai jis kepė, todėl per tą laiką, pasidavėm vyno skanavimui, ir laikas, kaip mat prabėgo :) Mėsa gerai išėjo, mmmmmmmm :) Būtinai, dar kartą gaminsiu!

.. Bon appetit! ;)

Camembert fondiu ir dar viena kulinarinė knyga :)

Noriu pasidalinti dar viena knyga, kurią gavau lauktuvių iš UK. Tai Heston Blumenthal "Further adventures in search of  PERFECTION". Tai labai aukšto kulinarinio lygio knyga, kurioje Heston'as apžvelgia tik 8 receptus. Pagalvosite, didelio čia daikto, pirkti knygą dėl aštuonių receptų? Manau, nei vienoje knygoje (pasaulyje), niekas tiek neskiria "gilaus" dėmesio, kiekvienai patiekalo detalei ar ingredientui, o ypač istorijai, todėl ši knyga yra skirta tiems, kurie nori susipažinti su tam tikrais patiekalais nuo A iki Ž. O ypač tiems, kurie mėgsta gaminti ir domisi kulinarija. Taip pat turiu įtarimo, jog ši knyga yra ne vieno virtuvės šefo svajonė ?? :) Velniai mane griebtų, tikrai nenumaniau, kaip šitaip fanatiškai galima gilintis į maisto gaminimą, tai lyg mokslinis veikalas. Įsigykit ir pamatysite .. ;)

  Už šią dovaną be galo esu dėkingas vienam iš geriausių mano draugų A.: -"Ačiū Tau, už šią knygą!".  ;)
Maniau teks laukti Kalėdų, kad gauti šią knygą, tačiau pas mane Kalėdos atėjo jau praėjusį savaitgalį! :)

Na o dabar apie "virtualiai literatūrinę" kelionę po Provansą.
Trumpam stabtelėjau prie užkandžių temos, kadangi žinojau, jog turėsiu svečių iš už jūrų marių, tad nutariau pavaišinti, šiuo lengvai paruošiamu fondiu. Mano prieteliui A., ši užkandėlė labai patiko, nors gal jam šiek tiek neįprasta buvo, kadangi žmogus pirmą kartą ragavo tokio tipo užkandį, bet kiek supratau, jis jį irgi gamins ateityje, o tai reiškia, jog jam buvo skanu. :)
Vadinu jį "butiniu", nes jam nereikia skirti daug dėmesio. Tai labai aromatingas ir gaivulingo kvapo užkandis, kuris prie vyno - tobulas, neįsivaizduoju, kur šis užkandis labiau pasitarnautų ?!

Paruošimo laikas: ik 30 min

Porcijų kiekis: 3 - 4

Šaltinis: "Cooking in Provence" by Alex Mackay

Ingredientai:

- Camembert sūris

- Vieno apelsino žievelė (sutarkuota)

- Viena šv. rozmarino šakelė

- Didesnė česnako skitelė (smulkiai sukapota)

- Keli malūnėlio pasukimai šviežiai grūstų pipirų

- 50 g extra alyvuogių aliejaus

- 50 g balto arba rožinio vyno.

Įkaitinti orkaitę iki +180 C temp.

Skardoje patiesti foliją ir uždėti atidarytą camembert sūrį. Sūrį galima palikti tame pačiame popieriuje ir įdėkle arba išimtti ir įdėti į foliją. Sūrio viršutinėje plutelėje padaryti keliolika skylučių, apibarstyti tarkuota apelsino žievele, rozmarino lapeliais, smulkintu česnaku, keliais pipirų prisilietimais bei vyno ir aliejaus šlakeliais.  Folijos kraštus viršuje sujungti ir uždaryti, t.y. padaryti lašo formą. Likus 5 - 8 min., atidaryti foliją.  Kepti orkaitėje 20 min (nors aš kepiau 30 min, nes mano orkaitė prastai "šildo").
Galima patiekti su taukuose keptomis bulvėmis, itališkomis lazdelėmis "grissini", prancūzišku batono/čiabatos lazdelėmis keptomis orkaitėje (aš jas ir naudojau: supjaustyti piršto storio lazdelėmis, aptepti alyvuogių aliejumi ir kepti 13 min., +170 C temp.). Prie šio sūrio, labiausiai tiktų sausas raudonas vynas (vartojom Itališką, Primitivo vynuogės vyną, nors tinka ir Merlot, Cabernet Sauvignon ar raudonas sausas vynas). Šį užkandį gaminsiu dar ne kartą!

.. Bon appetit!