Burokėlių ir mėlynojo sūrio pica

 Užvakar gaminau picą. Taip jau atsitiko, jog teko nemažai improvizuoti, bet galutinis rezultatas mane nustebino, kitaip tariant - visiškai išsitaškiau, nes šis skonis, toks, toks, nu toks įdomus, geras ir netikėtas, kad smegenys nebesupranta, kuo čia aš jas maitinu, gal išsidirbinėju iš jų? :D Kad ir kaip ten yra, šis patiekalas yra vertas vadinti - pica. O geriausias bajeris, kad picos tešlai, vietoj sausų mielių, panaudojau kepimo miltelius, nes atidaręs spintelę, ten išvydau - ŠPYGĄ. Ak šitaip? (Pamaniau). Tad vienintelį substitutą radau, tai kepimo milteliai. :D 

 Taip taip, kalkik mane prie kryžiaus, rėkite, jog tai netikras picos padas  ar dar ką. O aš įžūliai atrėšiu ... (patys tyliai liežuviu sumurmėjote tą žodį) Chahahahhaaaaaaaaaaaa!!!!!!!!! :p 

Brangieji, ši gyvenimo situacija, parodė, kad per atsitiktinumus ir atrandami nauji ir nuostabūs dalykai.  Pats save durninau, sakau, ką žmonės pagalvos, kai receptu įdėsiu, o koks skonis bus, gal kaip š...???? Turiu omeny, gal kaip šlamšto. ;) 

Pergyvenau. Be reikalo. Skonis buvo įstabus ir nugalintis betkokius nusistovėjusius skonių kanonus ir stereotipus. Picos padas gavosi minkštas, purus ir legnvas. Nu jėgelė! :)  

Dar įdomu tai, jog šie picos ingredientai, išskyrus picos padą, puikiai dera kaip salotos, tai va, tik čia kitokios salotos. ;) 

Paruošimo laikas: iki 50 min.

Porcijų kiekis: 2 asmenims.

Ingredientai picos padui:

- 1,5 puodelio miltų

- 1 puodelis šilto vandens (apie +45 C temp.)

- Žiupsnelis druskos

- 2 valg. šaukštai manų kruopų

- 20 arba 25 g kepimo miltelių

- 4 valg. šaukštai extra virgin alyvuogių aliejaus

-

Ingredientai ant picos:

- 2 virti arba šv. burokėliai

- Sauja gražgarstčių/rukolos lapų

- 1/2 poro

- Po vieną valg. šaukštą extra virgin alyvuogių aliejaus ir pomidorų pastos

- 30 g Džiugo sūrio

- 80 g mėlynojo pelėsinio sūrio

- Žiupsnis druskos.

Picos padas:

Miltus išsijoti, kartu su manų kruopomis ir kepimo milteliais, sudėti druską ir gerai išmaišyti, tada supilti aliejų ir šiltą vandenį ir gerai išmaišyti, o kai jau bus nebeįmanoma maišyti, tuomet į darba pajungti rankas ir išminkyti tešlą. Jei tešlą vistiek labai lips, galima dar šiek tiek papildyti miltų, bet ne per daug, tešla turi gautis minkšta, o ne kieta, tai užtruks apie 7 - 10 min. Išminkytą tešlą padėti į šiltą vietą, tam tinka iki +50 C temp. įkaitinta orkaitė. Palikti 30 min.

 

Manų kruopos ir kepimo milteliai, iškeptai picai, suteiks daugiau purumo ir minkštumo. Ji kitokia, tačiau skanesnė nei įprastos, na o jei nenorite, vietoj kepimo miltelių, tiks sausos mielės, tačiau jų reikės tik 14 g. Iš šio kiekio, išeis du picos padai.

Ant kepimo skardos pabarstyti miltus ir uždėti iškočiuotą picos padą. Jį ištepti alyvuogių aliejumi, tada ant alyvuogių aliejaus užtepti pomidorų pastą, apibarstyti tarkuotu Džiugo sūriu. Ant sūrio uždėti plonais griežinėliais supjaustytus burokėlius, ant burokėlių išsklaidyti plonais griežinėliais supjaustytą porą (pas mane buvo didelis poras, todėl naudojau tik pusę poro), o ant poro išdėlioti mėlynojo pelėsio sūrį (naudojau Memel Blue). Picą pašauti į orkaitę 15 min., ištraukus picą, ant jos uždėti rukolos lapus ir dar kelioms minutėms pašauti atgal į orkaitę.  Bon appetit!

P.S.: neabejoju, jog vegetarai, labai patiktų ši pica, skanios dienos!

Špinatų pica / Pizza Spinaci ir keli Ego sutrikimai....

Na ir metai prasidėjo, nėra net kada sau laiko skirti.

Savaitgaliai užimti dėl gimtadienių, darbo dienomis aišku, kad dirbu, o po darbo sportuoti. Dar šen bei ten... eina sau, kas per š**das?!! 

Žinoma, gaminau ir ne vieną kartą (turbūt geriausiai pavyko mano žiauriai skanus pyragas), nu bet čia vėl pakišo koją - fotoaparatas.. kol... gaminau, tuo pačiu dariau nustatymus (fotike), ieškojau to geriausio fokusavimo momento, o tada tik pŪŪŪrkštttttt ir mano pyragas, suflė ar dar kas nors, jau prarado savo "vertę".. taip daugelis kadrų ir nuėjo į šiukšlių dėžę.

Kad būtų aiškiau, informuoju, jog bandau susidraugauti su nauju fotoaparatu (pagaliau veidrodinis), kol kas dar zaraza spardosi, o ir aš dar nededu tiek pastangų.. ai, vien kitus kaltinu, bet tikrai ne save, juk aš tai ne prie ko čia, čia aplinka kažkokia.. :)

Reziumuoju, šį mėnesį kažkoks esu "išėjęs iš savęs"... (čia gal depresija prieš gimtadienį?), o gaminau tokius visokius variantus, skirtus "tinginiams"... tad valgom picąąąą ;)

Paruošimo laikas: iki 25 min.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai:

- 4 valg. š. alyvuogių aliejaus

- Dvi česnako skiltelės

- Kedrinių pinijų saujelė (nebūtinai, bet būtų labai skanu)

- 1 kg šv. špinatų arba šaldytų  špinatų 400 g

- 30 cm picos padas (jei tingite gaminti šviežią picos padą, tuomet naudokite jau paruoštą - šaldytą)

- Keletas valg.šaukštų naminio pomidorų padažo (šaukšas pomidorų pastos, penki šv. pomidorai, du šaukštai alyvuogių aliejaus, česnako skiltelė, nedidelė sauja šv. baziliko lapelių)

- Vienas kukulis mocarelos sūrio, apie 200 g

- 8 ar 10 juodųjų alyvuogių (kauliukus išimti, o naudojau Kalamata alyvuogių rūšį.)

- Trys valg.šaukštai tarkuoto Džiugo ar Parmezano sūrio

- Slyvinių pomidoriukų (nebūtinai, bet man taip skaniau) ir druskos su pipirais.

Viskas paprasta.

Orkaitę reikia įkaitinti iki +220 C temp.

  Į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi sudėti kedrines pinijas ir smulkintą česnaką. Šiek tiek pakepinti iki kol atsiras malonus kepto česnako kvapas, o tada sudėti šv. špinatus, o jei šaldyti, tuomet apviriname karštame vandenyje su druska ir citrina ir pasūdome bei nuvarviname skystį ir tik tada dedame į keptuvę. Nors čia būtų galima ir ant sviesto apkepti :)

Picos padą ištepti alyvuogių aliejumi bei pomidorų padažu, o ant jo sudėti pusę plėšytos mocarelos. Ant mocarelos pasklaidyti špinatus ir per pusę ar smulkiau pjaustytas alyvuoges, o tada vėl pakartoti  dėliojimo ceremoniją su mocarela ir špinatais (jei jų liko). Suberti Džiugo sūrį ir pomidoriukus, o tada į orkaitę ir kepti apie 11 - 14 min.

Pica buvo labai įdomaus skonio, o gaminau pagal knygą - "a little taste of .. Italy". Manau skaniau būtų su šviežiais špinatais ir jų tikrai nereikėtų ilgai kepinti, geriau ant didelės ugnies, bet trumpai, tegul būna jų šioks toks traškumas. :) 

P.S.: Beje, šiaip ne taip, pavyko sudalyvauti Kalėdinėje maisto blogger'ių dovanų keitimosi akcijoje - ištraukiau Viktoriją, tai gavau iš jos skanių dovanų. Ačiū Viktorija už "čiulpinuką" bei natūralius prieskonius, buvai teisi - ant mėsos, jie yra idealūs! ;)

Picos tešla pagal "Silver Spoon"

Turbūt labiausiai pasaulyje žinomas Italų virtuvės patiekalas - pica (pizza). Taip taip, dabar ir maži, ir dideli tiek priprato prie picų, jog net nesusimąstome, kaip lengvai įsileidome šį patiekalą ant savo virtuvės stalo (sutinku, jog prie to, pačioje pradžioje labiausiai prisidėjo restoranai).  Pagrindinė šio patiekalo detalė, be kurio nebūtų/nepavyktų pagaminti dar daugiau įdomesnių kūrinių, t.y. picos padas - todėl jam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi tai visa ko pagrindas. Ilgai ieškojau to recepto (tikiuos, jog ateityje rasiu dar įdomesnių), kai pica gaunasi lyg traški, tačiau ne kieta, kitaip tariant, tvirtai minkšta ir skani :) Keletoje knygų esu skaitęs pamąstymus - "su kokiu gėrimu geriausiai užsigerti, valgant picą?" - štai keletas pateiktų pasiūlymų (čia jau pateikiu susistemintus variantus): visi sutaria, jog labiausiai tiktų gazuotas gėrimas, kaip mineralinis vanduo (patartina tas, kuris turi daugiau druskų ir mineralų), alus (beveik tobuliausiai tinka), naminė gira (gaminta namie - čia mano asmeninė rekomendacija) ar lengvai gazuotas jaunas baltas vynas. 

Taip pat noriu paminėti, jog pica neturi savo privalomos formos (labiau esame pripratę matyti tobulai apvalią formą), tai labiau nusprendžia šeimininkas, kuris ją gamina. Paprastai, kiek teko matyti (knygose ir per TV), Italijoje močiutės pakočioja su kočėlu ir kaip gavosi, taip (dažniausiai toks skersas blynas), o tada jau ten deda ką turi po ranka, kartais iš likučių nuo pietų ar vakarienės, o kartais "beleką" (joke!) :) Aš dažniausiai picų įdarus darau iš to, kas yra šaldytuve. ;)

 Paruošimo laikas: 3 val.  (tešlai iškilti)  ir 20 min. (tešlai paruošti)

Porcijų kiekis: 2 dideli picos pada

Ingredientai:

1. Pusantro puodelio aukšč. rūšies miltų, plius extra pabarstymui

2. 3/4 arb. šaukštelis druskos
3. 14 g sausų mielių
4. 1/2 šilto vandens (nors man trūko šiek tiek vandens, todėl aš pyliau papildomai)
5. Extra virgin alyvuogių aliejaus (naudojau 4 valg. šaukštus, plius extra rankoms šiek tiek, kai minkiau tešlą).

Miltus gerai sumaišyti su mielėmis ir druska. Iš miltų padaryti krūvelę (rekomenduoju tiesiai ant stalo ar spintelės gaminti picos tešlą). Krūvelės viduryje padaryti duobutę ir po truputį pilti vandenį  (turi susidaryti vandens balutė arba vaizdžiai tariant, turi atrodyti lyg sumažintas sniegu padengtas kalnas, o kalno viduryje ežeras - nežinau ar vaizdžiau sugebėčiau dar paaiškinti? :D ), o su šakute švelniais sukamaisiais judesiais vandenį maišyti su miltų sienelėmis, taip miltus po truputį įmaišant į vandenį, dar galima iš išorinų sienelių po truputų, su pirštais, papildomai dėti miltus į vandenį, taip greičiau išsimaišys. Maišyti iki tol, kol gausis košytė, o tada į darbą paleisti rankas. Minkyti su kantrybe ir meile ;) 

Nuotraukoje matosi, kaip minkau 1/2 tos tešlos, o kita pusė jau kameroje.

Tešla turi minkytis sklandžiai ir elastingai, tada ji bus paruošta. Išminkytą tešlos runduliuką padėti į dubenėlį, viršuje įpjauti kryžiuką, uždengti rankšluosčiu ir padėti šiltoje ir ramioje vietoje kokiom 3 valandom. Tešla turėtų padidėti dvigubai, nei buvo prieš tai.

Man šio runduliuko per daug, todėl pjaunu jį per pusę, vieną pusę kočiosiu picai, o kitą pusę dedu į kamerą ir užsišaldau sekančiam kartui. ;) Picą kočioti su kočėlu, ant lentos/stalo pabarsčius miltų, o ant kočėlo galima pabarstyti miltų ar ištepti alyvuogių aliejumi. Tešlos storis turėtų būti apie 0,5 cm, ne storesnis ( aš darau dar plonesnė apie 0,3 - 0,4 cm), na nebent ten planuojate dėti kokią karką ar panašiai? :p

Prieš kepant, kad pica neiškiltų ar pan., galima picos padą pabadyti šakute ar smeigtuku (čia reikėtų toje stadijoje, kai pica dar be jokio aliejaus ir pomidorų padažo).

Įdomu: galima daryti sprindžio dydžio picutes (ital. - "pizzette), ant galima dėti tokį patį įdarą, kaip ir ant didelių. Jos dažniau naudojamos kaip užkandis. 

Jeigu bus kokių pastebėjimų, išsakykit, o aš mielai lauksiu! ;) 

Bon appetit!