2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Mano pašteto interpretacija - kepenėlių paštetas su mandarinais ir čili

Praeitų metų rudenį, užsisakiau (vėl) naujų knygų truputį daugiau, nei kelias. Bet keisčiausiai yra tai, kad jos yra apie mėsininkystę. Taip taip, Jūs nesuklydote!
Mane labai užkabino tai, jog Lietuvoje yra labai labai labai mažai informacijos apie mėsas, dešras, paštetus, mėsos pyragus, na gal daugiau apie vyniotinius, o išvis nėra informacijos apie tai, kaip brandinti mėsą, kaip padaryti geresnius mėsos pjausnius, kokioje temperatūroje kokį mėsos gabalą kepti  - kalbu tik apie natūralų mėsos paruošimą, be jokių "spec. E" priedų.?
Už tas papildomas knygas, žmona jau norėtų prikalti mane prie sienos, bet kai vyras jai taip skaniai ir taip dažnai gamina, tai mano mieloji atlaidi  (išskyrus tai atvejais, kai patiriu visišką FIASKO virtuvėje) - KOKS AŠ LAIMINGAS -> DĖL TO! :) 

Ar esate gaminę naminį paštetą? Kokį?



Dar nuo vaikystės pamenu, kaip prieš Šv. Kalėdas, pas senelius Jurbarke, pjaudavo kiaulę. Pirma pasigirsta paskutinis kiaulės klyksmas (senelis baisiai taiklus būdavęs), tada pilni kibirai kraujo - vis nemapenu, ką jie su juo darydavo. Tada tuntai skerdienos -> mėsos -> kumpiai/dešros/lašiniai/subproduktai.
Kad senelių skilandis, palendricos ir dešros būdavę skaniausios - visa šeima vienbalsiai pritaria.

Ach, kaip pasiilgstu tų skonių.
Ai, kur aš čia?? Gi paštetas. Na va. Ar galite patikėti, kai šaldytuve pamatai tris ar keturias "baleikas" (didelia įsitržaine bliūdus) kiaulienos kepenų pašteto? 
Jėzau, pamenu kaip nemėgdavau aš to pašteto (man tada buvo apie 10 metų), bet jo būdavo tiek daug, kad bepigu, kiek pusryčių gaudavosi nemokamų (na, duonos ir sviesto neskaičiuoju, tie dar būdavę pigūs). Bet vistiek tos gyvatės nemėgdavau! Tas paštetas būdavo toks kietas, jo teptis būdavo neįmanoma, tik atsipjauti. Senelis atsipjaudavo, tada pašteto riekę uždėdavo ant duonos riekės ir tik krimst, oi gardžiuodavosi jis tuo paštetu. :)
Jau, kai buvau paauglys, kažkaip pamėgau tą paštetą, bet nebeilgai tai truko. Seneliukai paseno, tad kiaulių nebeaugina, dabar mes jiems paštetą turime parūpint (sekančiu kartu, važiuojant į Jurbarką, kai vešime proanūkę parodyti, tad ir pagaminsiu šio pašteto, tik be čili).

Sako, kai nebegauni to, ko anksčiau buvo apstu, tai labiausiai ir ilgiesi, kokia begėdiška ta nostalgija. Vėl 

Ta duona su svogūnais nemirtinga, jau šeštą dieną pusryčiauju ja ir tebekaifuoju nuo jos skonio. Dovanokit, kvailas įprotis nusimušti! :D 

Aš jau keli metai gaminu naminius paštetus, pradėjau nuo Julia Child recepto, tada vis kitokius išmėgindavau, kol nepagaminau šio. Uch, koks skonis. Čia prieš savaitę lankėsi (dukrytės gimimo paminėti!) mano sesė su draugais pas mus, tad jie beveik griežtai pasakė, jog jokių paštetų nevalgo, nes tai šlykštu. 
Japarasytatai!!! Aš jiems duosiu - šlykštu? 
Sutarėme, kad jie bus labai atviri, net jei ir nepatiks (susitariau su savimi, kad "mielai" nurysiu tą kritikos piliulę): sesė iškarto užsikaifavo (ši, pas mane, emocijų kišenėje nelaiko), o "Gts" su "Grd" truputį šokiruoti (nežinau dėl ko, bet veidai išsigandę), tada po neilgos "valandėlė" šypsenos veiduose ir pasakė, jog labai skanu (pasirodo, jie visą gyvenimą nevalgo paštetų). Tada "Gts" paklausė: ką diejai? (čia šiaulietišku paveldu, žmogus prabilo) :DDD
O sesė, mane nužudė patikslindama, kad čia ne mandarinai, o "papelsinai". 
Po trumpai trukusių derybų, teko jiems pritarti ir eiti pas vyną į kompaniją  (daryti oplia!). :)

Paprastai, kai perku triušį, išimu kepenėles ir atsidedu tam ypatingam kartui - naminiam paštetui.
Dabar apie mano paštetą: jis unikalus savo pirminiu ir baigtiniu skoniu - iš pradžių jaučiamas mandarinų/apelsinų dvelksmas, skoniui įpusėjus -> rūgštelė nuo kaparėlių ir vyno pasitinka konjako dvelksmą, o baigiasi aštriu poskoniu (dėl čili pipiriukų). Man skaniausia, kai paštetas užteptas ant batono, mmmmm. Velnias, vėl užsimaniau! :)

Pagaminimo laikas: 20 min

Ingredientai:

- Vieno ėriuko kepenėlės ir dviejų triušių kepenėlės (apie 300 g, jei neturite ėrienos kepenėlių, naudokite vien triušienos, blogiausiu atveju tiks ir vištienos,nebūkime čia snobais!)
- 6 šalotai arba 2 vid. svogūnai
- 2  stambesnės česnako skiltelės
- 4 kadagio uogos
-  Valg. šaukšt. kaparėlių
- 1/3 šv. čili pipiro
- 120 ml balto sauso vyno (chardonnay)
- 50 g konjako arba gero brendžio
- 1 didelis mandarinas
- 2 valg. šaukštas sviesto + išlydymui
- Pundelis čiobrelių
- Druskos ir pipirų.

Nustatyti vidutinę ugnį ir įkaitinti keptuvę.
Svogūnus arba šalotus supjaustyti griežinėliais ir įdėjus šaukštą sviesto, kepti keptuvėje apie penkias minutes, tada supilti vyną ir troškinti dar 10 min arba kol vynas nugaruos. Atidėti iki kol kepenėles dėsite į blenderį.

Kitoje įkaitintoje keptuvėje su sviestu (su vidutine ugnimi), sudėti smulkiai sukapotus česnakus ir čili, kepti minutę - dvi. Tada sudėti kadagio uogas, kepenėles ir kepti apie 3 minutes, po to įpilti konjaką ir padegti (siūlau prieš tai pasirūpinti gesintuvu, ypač, jei tai darysite pirmą kartą). Kai ugnis užges, kepti dar 5 min arba kol kepenėlių vidus iškeps (aš su mentele pergnybiu ir pasižiūriu koks vidus - žalias ar ne). Tada sudėti smulkiai sukapotą mandarino žievelę, jo sultis bei patį išspaustą mandariną su čiobreliais, kepti dvi minutes, tada sumažinti ugnį ir troškinti dar 5 minutes.
Jau tuoj tuoj, dar kelios akimirkos ir viskas paruošta.
Taigi, viską išimti, išskyrus čiobrelius su kadagio uogomis,  kepenėles bei svogūnus su visais skysčiais sudėti į blenderį, paprieskoniuoti druska ir pipirais ir gerai viską sutrinti. Po to į paštetą sudėti smulkiai sukapotus kaparėlius ir dar kartą, su šaukštu, gerai išmaišyti. Paštetą sudėti į indelius (galima į užsukamus stiklainiukus arba į keramikinius). Keptuvėje išlydyti kokius du ar tris valg. šaukštus sviesto (lydžiau toje pačioje keptuvėje, kur kepiau kepenėles, taip norėjau išsaugoti daugiau skonio), tada dailiai aplieti paštetą išlydytu sviestu, kad neliktų jokių tarpų tarp pašteto ir oro, kitaip suges. Indelius sudėti į šaldytuvą, kad atvėstų. Taip paštetas išsilaikys iki savaitės.
Tepam ant šviežio batono ir bon appetit! 


Recepto šaltinis: bazė pagal Julia Child, bet kaparėliai, mandarinai, čili ir svogūnai su vynu - mano mintis.

14 komentarų:

  1. Pamenu skerstuves kaime - kiemas kaip siaubo filme atrodydavo. Po to, kaip tu ir rašai - dešros, lašiniai, palendricos, kumpiai... Bet labiausiai man įstrigo močiutės gaminamas kepenošius - toks rupus, tvirtas, riebuuus kepenų paštetas. Net nežinau ar galima jį paštetu vadinti, nes tepti neidavo, reikėdavo pjauti riekutėmis. Tai ir vadinom jį kepenošium, o ne paštetu. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jerguteliau, kaip man patinka Tave, Mindaugai, skaityti - jauciuosi, lyg tureciau gyva pokalbi - as sedziu, valgau duonos rieke, uztepta tuo paciu skaniausiu pastetu, ragauju jo skoni, o tu cia pat i ausi visa ta pasakoji. Ech, prisimenu ir as ta kiaules pjovima pas mociute kieme - arba pas kaimyna - net jei jis gyvena toliau, girdi kiaules zviegima, ir jau zinai, pas ka reiks eiti "magaryciu" :) Su is krauju tai mano gimines moterys vedarus darydavo...Nerasysiu cia tavo graziam bloge apie regeta procesa - zinau, ne visi vienodai atsparus vaizduotei :) Zodziu, taviskis pastetas tiesiog taip paprastai - neatsispiriamai intriguoja! Linkejimai!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Iš kraujo tik vėdarai ir vėdarai dar kartą. Gardumynas neišpasakytas, nors gaminimo procesas ne bet kam :) Paštetai apskritai yra gėris, tiek tepami, tiek pjaunami, o jei dar su citrusų gaidele, apsiryti galima :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Pritariu Ausrai, is kraujo patys skaniausi kraujiniai vedarai, bet cia turbut tik zemaitijoj paplite.. Niekur tokiu kraujiniu nesu ragaves kaip kaime, ech... nostalgija :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gerbiamieji, esu apstulbintas, kokie turtingi komentarai, kokie gražūs prisiminimai. Gera. Džiugu, jog Lietuvoje dar nėra išnykę TIKRIEJI prisiminai apie mūsų maisto paveldą. Tikiu, jog (gal) kiaulių neauginsime, bet tausosime tuos receptus ir toliau!? :)

    Vilma, labai gražiai man priminei apie kiaulienos paštetą - pamenu, jos mes ją vadinome "kepenine", kitaip tariant, sakydavome: "Paduoke kepeninės!"

    Viktorija, tikiuosi, neužilgo paragausi šio pašteto? :)

    Aušra, abu nykščiai į viršų! :)

    Viktorai, kai būsi Lietuvoje, duok žinoti. Mano uošvis parūpins gerų kraujinių vėdarų - klausyk, gal net šeimynom susibėgus pakeptumėm, ahh? ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Prašom siūlymus teikti individualiai, nes likusiai nekviestai publikos daliai seilės tįsta. :)

      Panaikinti
    2. OK. :) Gerą idėja pametėjai! ;)

      Panaikinti
  6. ..na ka galiu pasakyt..Mindaugai..nerealus receptas....su namine duona dar..fantasttika..taip cia viskas dera..super ir sviesto nedaug reikia, kaip i kitus pastetus, nors as viska kepiau dar ant lydyto sviesto..dekinga uz cili ir mandarino derinuka ;)siulau visiems pabandytit..nesigailesit..:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Zanata, mandarinų ir čili derinys jau ne pirmą kartą naudoju savo receptuose. :)

      Panaikinti
  7. Turiu prisipažinti esu išpindėjęs vaikas, kuris begale daug ko nevalgo. Taip pat, ir kepenėlių nekenčiu. Jau nuo mažens net kvapas, kada su jomis kažką darydavo, keldavo nemalonius jausmus, todėl tikriausiai niekada niekas jokio naminio pašteto net nesiūlydavo (o gal dėl to ir nedarydavo? Tiksliai neprisimenu). Bet kaip šito pašteto liudininkė galiu pasakyti, kad jis tikrai labai skanus! Su namine duona ypač gardu! O išsigandusios akys išdavė nuostabą. Visą laiką sunku suprasti, kad tai ko niekada nevalgei (nes nemėgsti) iš tikro gali būti ir labai skanu! :)

    Sėkmės ir toliau atrandant naujus skonius! Gerda :))

    AtsakytiPanaikinti
  8. Hm, skaniai atrodo, reiks išbandyti. Tik labai akį rėžia - batonas tai juk šviežias, o ne šviežus, tai ir tepam ant šviežio, ne šviežaus...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gerb. Anonimiškas, dėkingas už pastebėjimą, jau pataisiau! ;)

      Panaikinti
  9. Butinai Mindaugai, o ir seimynom reiketu susibegt, pakept vedaru ir ne tik :)

    AtsakytiPanaikinti