Skandalas, ne patiekalas - jaučio sėklidės - labai gardu!

Gana seniai esu matęs per "Travel" kanalą, kaip gidas/ keliauninkas ragauja jaučio sėklides, tačiau prieš tai išgeria didelį stiklą vyno, 10 susiraukimų ir mėsytė jau burnoje. Vos paragavęs, ragautojas pamiršta, jog prieš akimirką dešimt kart raukėsi, pamiršo, visa tai, kas buvo prieš degustaciją.. tačiau dabar kitaip, veidas maloniai šypsosi. Dominuoja džiaugsmas. Dar vienas stereotipas sugriautas. 

Aš tokios nuostatos neturėjau, tiksliau, aš niekada neturėjau galimybės jų paragauti. O Jums ar teko ragauti? Na ir kaip?

Kartą prieš didžiulę vakarienę, aš pasakiau draugams: "ragausime jaučio sėlkidžių." Keli draugai buvo lengvame šoke, tačiau skonis juos įtikino, jog bereikalo jie save šokiravo. Svarbiausia šio patiekalo dalis, kad mėsininkas būtų nuėmęs plėvę nuo sėklidžių, o po to (namie), labai aštriu peiliu perpjovus per pusę, lieka švelniai išimti pirštais mėsytę. Pavolioti miltuose ir dėti į įkaitintą keptuvę, kepti po 5 minutes iš abiejų pusių. Pašlakstyti citrina ir patiekti su paskrudinta itališka duonele, kuri lengvai įtrinta česnaku. Vynas čia tikrai dera! Mėsa yra drėgna ir gana balta, būtų galima pagalvoti, jog vištienos filė ar panašiai. 

Bon appetit!

P.S.: o kaip Jūs ruošiate sėklides? 

Kalėdinė ėriuko koja

Su Naujaisiais, visus!

Sako, jog šie metai bus labai derlingi visomis prasmėmis, matysime. Nors man 2013 buvo tikrai geri, bet jei žmonės kalba, jog 2014 dar geresni, tuomet tikrai neprieštarauju (šypt). Nauji praėjo ramiai, nors labai skaniai - gaminome raviolius su rikota, špinatais, parmezanu ir špinatų su grietinėle bei pesto su česnakais padažu - buvo gardu. Recepto nedėsiu, nes labai jau paprastas. :)

Na o dabar apie Kalėdas.. Man tai gražiausia metų šventė, o labiausiai mėgstu (per ją) nustebinti kulinariniais įspūdžiais. Šį kartą namiškiai ragavo (kai kas pirmą kartą) ėrienos. Kadangi kameroje turėjau tik vieną ėriuko koją, todėl ji ir laukė savo momento. Šį patiekalą buvau iš anksto paruošęs, gavosi išties nuostabus, tik su druska persistengiau (kad mane velniai griebtų!). Mėsa gavosi minkštutė, o ir patiekiau su šakninėmis orkaitėje keptomis daržovėmis bei raudonojo vyno padažu.

Kalėdinė ėriuko koja su šakninėmis daržovėmis ir vyno padažu:

Porcijų kiekis: 10

Gaminimo laikas: 5 val. + 2 paros marinavimui

Ingredientai marinatui su ėriuku: 

- Ėriuko koja (~3 kg)

- 3 Šv. rozmarino šakelės

- 2 česnako galvutės (didesnės)

- 250 ml balzamiko acto

- Druskos ir pipirų.

Ingredientai garnyrui:

- 1 kg bulvių

- 1 kg morkų

- 1 kg ropių

- 4 v. šaukštai extra virgin alyvuogių aliejaus

Padažui:

 - 5 svogūnai

- 350 ml raudonojo sauso vyno

- 2 v. šaukštai sviesto

- Sauja čiobrelių.

Ėriuko kojoje su peiliuku padaryti skylutes ir vis atpjaunant dalį rozmarino, įsmeigti. Smeigti reiktų minimum 4 cm gylio. Tada ant dugno sudėti likusį rozmariną sutraiškytas česnako skilteles. Viską apibarstyti gausiai druska ir pipirais, apipilti balzamiku ir apvynioti  maistine plėvele, o tada padėti į balkoną ar šaldytuvą, kad pasimarinuotų (dvi paras). Aš iš karto marinavau kepimo skardoje.

Išmarinuotą ėriuką pašauti į +200 C temp. orkaitę ir kepti 30 minučių, tuomet sumažinti temperatūrą iki +150 C ir uždengus su folija kepti 3,5 valandas. 

Kai ėriukas iškeptas, į tą pačią skardą, kur liko visos mėsos sultys su rozmarino šakelėmis bei sukeptais česnakais, sudėti stambiai pjaustytas daržoves su alyvuogių aliejumi, apvolioti ir kepti orkaitėje +180 C temp., 40 min (kol viskas iškeps).

Kol daržovės kepa orkaitėje, likus 20 minučių, atskiroje keptuvėje ištirpinti sviestą ir sudėti griežinėliais pjaustytus svogūnus su čiobrelių šakelėmis, po kelių minučių sudėti stambiai nupjaustytą ėrieną ir kepinti 5 minutes. Tada supilti vyną į keptuvę ir troškinti (ant vidutinės ugnies) iki kol daržovės iškeps (apie 10 - 15 min.).  Tą padažą, kuriame troškinosi ėriena, patiekti šalia mėsos. Tai buvo tikras šventinis patiekalas, valio Šv. Kalėdoms! 

Tobula vakarienė ir fiasko

Pradėsiu nuo didžiausio šių metų fiasko: 5 val ryte atsikeliu, 6 val. ryte esu jau sporto klube, 6:15 kol apsirengiu ir pastebiu, jog nepasiėmiau sportinės maikutės (tą akimirką pasakau ką galvoju, bet negarsiai). Išvažiuoju namo nusivylęs ir nepasportavęs. Tada, vakare (tą pačią dieną), atvažiuoju su maikute, įeinu į sporto klubą, o administracijoje man pasako, jog negali įleisti į sporto klubą, nes jau tą dieną buvau, t.y. galima tik 1 kartą per dieną, nesvarbu, jei buvau tik apie 20 min. Bet ryt vistiek lėkiau sportuot. Tai va, kaip būna gyvenime. :)

Dabar apie maloniu dalykus. Sako ant žiemos meškos miegot eina, taip ar aš buvau užmigęs žiemos miego, tik savo bloge, o ir mano žiema buvo atėjusį vasarą. Džiugu, jog vėl atėjo įkvėpimas rašyti. Nors net nežinau, kodėl jis dingo? Pastaruoju metu teko keliuose kulinarijos kursuose sudalyvauti, o ir iš po Paryžiaus patirtų kulinarinių įspūdžių, nebegaliu tvardytis ir nerašyti. :) Šis pagamintas ir aprašytas patiekalas - man yra maža kulminacija, nes kulinarinių kursų metu, visus ingredientus gaminome grupelėse, o čia turėjau pats vienas suktis. Ir man pavyko, TIKRAI pavyko. Žmona minėjo, jog tai geriausias šių metų patiekalas. Jėjėjėjėė! :)

Anties krūtinėlės su kepintų moliūgų sėklų miltais, aviečių balzaminio acto padažu, špinatais ir čiabata marinuota aviečių balzaminiu actu.

Porcijų kiekis: 2

Pagaminimo laikas: 1 val.

Ingredientai:

- 2 anties krūtinėlės

- 1/2 itališkos duonos (čiabata)

- 250 g šv. špinatų

- 50 g moliūgų sėklų

- 20 ml alyvuogių aliejaus

- Šiek tiek sviesto špinatams apkepinti

-  100 ml aviečių balzamiko acto

- 50 g balzamiko acto 

- Sauja šaldytų aviečių arba šviežių aviečių

- 4 skiltelės česnako

- Druskos bei pipirų.

Moliūgų sėklas įkaitintoje keptuvėje kepinti 3 minutes, tam kad išgaruotų drėgmė. Leisti atvėsti, o tuomet su blenderiu sumalti iki tol, kol gausis kaip miltai.

Į įkaitintą orkaitę +180 C temp. sudėti smulkiai suplėšytą čiabatą ir kepinti 7 - 8 minutes. Tada padžiūvusią duoną sudėti į bliūdą, ant duonos įspausti česnako skilteles, 50 ml aviečių actą ir 50 ml alyv.aliejaus bei druskos su pipirais. Viską gerai rankomis išmaišyti ir gerai sugrūsti, pusvalandžiui atidėti į šaldytuvą, kad šiek tiek pastingtų .

Atskirame puode sudėti likusį aviečių balzamiko actą, šaldytas avietes bei balzamiką bei druskos ir nustačius vidutinę ugnį, kaitinti apie 10 minučių, nuolat maišant, tada per sietelį perkošti, kad neliktų aviečių grūdelių.

Atskiroje keptuvėje išlyditame svieste 1 minutę pakepinti/blanširuoti špinatus, tik kad jie sudrėktų ir sukristų.

Dabar eilė anties krūtinėlei. Įkaitintoje keptuvėje oda žemyn sudėti pasūdytas anties krūtinėles, ant jų uždėti perlenktą kepimo popierių, o ant popieriaus puodą su vandeniu ir kepti 7 minutes. Po to apversti krūtinėles ir kepti dar 2 - 3 minutes, išimti iš keptuvės ir leisti pailsėti apie 10 minučių, nes jei bus prapjauta anksčiau, išleis visas savo sultis ir praras daug skonio.

Tada džiuvėsėlius sudėti į lėštę, ant viršaus pjaustytą antieną, špinatus ir moliūgų sėklų miltus bei padažas aplink. :)
Bon appetit!

Naminis obuolių vynas

Ar pamenate, kai vaikystėje kaime/sode ar pas kaimyną sklepe dėdė įpildavo svaigaus kompoto? Toks skonis keistas būdavo, jog po to saulė taip kaitindavo galvą, jog net (saulės) smūgis ištikdavo, tada atsibudęs namie (ar pamiškėje), eidavau gerti šviežesnių sulčių arba kompoto, ne ne ne, tik ne to, kuris keistu saldėsiu kvepia, jau gana! Kai buvau pacanas (niolikos ar panašiai), labai patikdavo paspoksoti, kaip vyksta tas procesas - kaip tas vynas rūgsta. Vis klausinėdavau, "o kam tos šlangutės?" Po to, kažkaip pasimiršo tie dalykai, nes užėjo klubinis amžius, o ir "cuba libre" kokteiliai paraleliai. Taip naminio vyno idilė buvo pamiršta. Bet užpraeitą vasarą, buvo negana vien uogienes ir adžikas virti, užsimaniau kažko vyriškesnio, nei Adžikos, paverčiančios burną į pelenus . Pasispyriau sau į pasturgalį išmokti pasigaminti naminio vyno. Koks skirtumas iš kokio vaisiaus, svarbu naminis ir MANO, ir kad nesurūgęs būtų. Žmonos seneliukai (iš Klaipėdos), iš naujo prisimindami, pasakodavo, kokį gerą vyną jie gamindavo. Tad jiems paantrindamas pritariau, jog pats laikas nešt laukan tą seną ir mažą 25 L stiklinį indą, išplauti ir vynelio pasigaminti. Taip ir padarėme. Tik susidūriau su viena bėda - pasiklydau vertime su senoliu. Mat jis pradėjo vartoti tokius sudėtingus junginius kaip: "vynas gyvena", "labai gyvena", "pravėdinti vyną" ir dar ten velnias žino ką, na jau nebepamenu. Bet buvo smagu, išgirsti tokių apibūdinimų. Išversiu: "vynas labai gyvena" - reiškia, jog vyno brendimo etapas yra pats intensyviausias (jis būna pačioje pradžioje, trunka iki 4 savaičių, t.y.) labai burbuliuoja.

Dažniausiai visi nurašo obuolių vyną, a la tai prastas vaisius ir iš jo neišeis gardus vynas, bet vokiečiai už tokius žodžius duotų stipriai į kaulius. Vengrijoje teko ragauti nuostabaus skonio obuolių vyną. Oi, nusimušiau. Taigi, pridedu receptą, kuriame vedžiau dienoraštį, nes pirmą kartą nepavyko pasidaryti vyno, nes į actą pavirto su stipriu puvėsio skoniu:

Ingredientai vyno pataisymui (Rugpjūčio 30 d.):

• 15 L šv. obuolių sulčių
• 600 g cukraus
• 3 L virinto vandens

arba mažesnė porcija, kurią irgi dariau:

• 5 L sulčių
• 300 g cukraus
• 1 L virinto vandens

Obuolius išvalyti, tai yra išpjaustyti supuvusias ar kitokias juodai taškuotas vietas, nuplauti ir išspausti sultis. Virintame vandenyje ištirpinti cukrų, palaukti kol atvės, o tada supilti į obuolių sultis ir gerai išmaišyti. Tai reikia atlikti tą pačią dieną, kai išspaudžiamos sultys. Tuomet butelio kamštyje įstatyti kolbą, kuri gerai sulaiko deguonį (spec. vyno priemonių yra pirkti Maximoje, Ermitaže ir Senukuose). Pirmą arba antrą dieną prasidės intensyvus vyno gyvenimas, burbuliuos it pasiutęs - geras ženklas - vadinasi bręsta. Tai truks iki keturių savaičių, pas mane šiek tiek ilgiau (net nežinau kodėl).

Antras pataisymas (Rugsėjo 6 d.):

15 L talpai  -> dar 600 g cukraus
5 L talpai -> dar 300 g cukraus

Cukrų po truputį pyliau tiesiai į burbuliuojantį vyną. Burbuliuoja toliau.

Trečias pataisymas (Spalio 1 d.):

15 L talpai -> dar 600 g cukraus
5 L talpai -> dar 300 g cukraus.

Spalio mėnesį, vynas perėjo į lėto burbuliavimo procesą, tuomet spalio 24 dieną, išvėdinau vyną. Čia taip senoliai sako, t.y. vynas per šlangelę nupilamas į kibirą, tam kad nuosėdos liktų ant dugno (kurias reikia išpilti lauk) ir paliekamas neuždengtas 4 valandas pakvėpuoti, tada atgal per šlangutę supilamas į stiklinius indus vynui. Gavęs deguonies, jis vėl intensyviai pradės "gyventi". Šį vėdinimą reikia atlikti kas mėnesį ar pusantro, ir taip daryti 3-5 kartus. Vėdinimo metu atsikratoma nuosėdomis, taip vynas skaidrėja. Jei neatsikratytumėte nuosėdų, tuomet laikui einant (pakaktų 3-4 mėn.) jos imtų pūti, kas sukeltų pelėsinį kvapą bei skonį, o dar po kelių mėnesių jis virstų į sidro skonį, kuris atrodytų it surūgęs.
Vyno butelius/indus reikia laikyti pavėsyje arba uždengus nuo saulės spindulių. Aš į butelius supilsčiau Kovo mėnesį, dalį laikau šaldytuve, nes atvėsintas labai skanus, kitą dalį sklepe. Iš pirmo įspūdžio, šis vynas neatrodo stiprus, anaiptol - labai lengvas, tačiau su juo reikia būti budriam, nes dviejų taurių permažai, o trijų jau perdaug. Kol kas tokie mano asmeniniai pasidalinimai apie naminį vyną. Šią vasarą gaminsiu jau ir iš kitų vaisių, tai priklauso nuo to, ką turėsiu.

Į sveikatą! ;) 

Blogerių vakarėlis ir nerealūs burgundiški kiaušiniai

Praeitą ketvirtadienį įvyko maisto mėgėjų (blogerių: Jurga, Beata ir Paulius) susiėjimas, kas šeimomis, kas ne, vakarėlio kokybė dėl to nesikeitė. Seniai planavome šį vakarą, bet vis kažkas sutrukdydavo susiburti, tačiau geležinis užsispyrimas neapleido ir susibėgom. Vakarėlio tikslas - gaminti bendrai, kad kažką naujo išmoktumėm, pasidalinti patirtimi, bajeriais, skirtingu vynu bei visais tais dalykais mėgautis iki valios. 

Gaminome tik du patiekalus - burgundiškus kiaušinius bei risotto su pankoliais, porais, smidrais bei žirneliais, nors norėjome dar ir creme brulee gaminti (desertui), tačiau laikas buvo ne mūsų naudai, tad creme brulee bus kitam susibėgimui. Beje, Paulius išmoko virti risotto ir drąsiai pridūrė, jog restoranai nesugeba išvirti tokio skanaus - žmogus buvo taip stipriai nusivylęs šiuo patiekalu, nes vis bandė restoranuose, tačiau įsitikino, jog namie geriau nei restorane. O vakaras ėjosi taip sklandžiai, nepaisant to, jog buvau pamiršęs kiaušinius nupirkti, bet Pauliaus draugė išgelbėjo (tekina iki parduotuvės). Beatai su Jurga leidom mėgautis vyno privalumais, kai tuo tarpu su Pauliumi žabojom peilius bei puodus su virykle (ta elektrinė viryklė tikrai nervino, bet blogam šokėjui trukdo.. o mums netrukdė! :) ). Kai su žmona pristatėme savo naminį obuolių vyną - būtumėt matę Jurgos miną, kai ji paragavo, o aš pasakiau, jog vynas iš obuolių, žiauriai nustebusi buvo. Su žmona apsidžiaugėm, jog kai tokie žmonės pritaria, jog tikrai skanus vynas, dabar jau neabejojame, kad jį mokame daryti. :) 

Taigi, vakaro vinis - burgundiški kiaušiniai. Jie ypatingi tuo, jog verdami raudoname ir TIK prancūziškame vyne, o tada iš to vyno gaminamas tirštas padažas (panašus į bešamelio, tik vietoj pieno - raudonas vynas). Iš pradžių atrodė tikrai nepatraukliai, turiu omeny virti kiaušiniai vyne (Beata bajeravo, jog atrodo it.. - atspėkit kaip? :-p), bet skonis mus visus pribloškė, man net skaniau už benedikto kiaušinius. Čia jau tikras gurmė patiekalas. Dar vienas įrodymas, jog kiaušiniai visuomenėje yra labai nuvertinti, bet dėka tokių receptų, jie nurungia net mėsą ar žuvį. Receptą gaminome remdamiesi žymiausių pasaulyje brolių šefų - Roux brothers, kurie pirmieji gavo Michelin žvaigždę. Šis patiekalas kilęs iš Burgundijos (Prancūzija). Džiaugiuosi, jog teko jo paragauti. LABAI REKOMENDUOJU, PASIGAMINKITE, TAI TIKRAI TOBULAS PATIEKALAS!

Paruošimo laikas: iki 45 min.

Porcijų kiekis: 6

Ingredientai:

• 8 kiaušiniai
• 2 dideli svogūnai
• Prancūziškas batonas (bagetė)
• Vyno butelis (Pinot Noir arbe Merlot su Grenache)
• Sauja petražolių
• Sviesto 120 g
• 20 g miltų
• Ryšulėlis žolelių - čiobryčių,petražolių ir rozmarino
• 15 g alyv. aliejaus
• Šiek tiek rudojo cukraus ir balzamiko
• 20 g šv. petražolių
• Druskos, pipirų ir geros nuotaikos! :) 

Į keptuvę sudėti griežinėliais pjaustytus svogūnus ir svieste su aliejumi kepinti 15 min. Tada įpilti šlakelį vyno ir vandens bei druskos su pipirais. Svogūnai turi būti minkšti ir įgavę riešutų spalvą.

Bagetę supjaustyti 1 cm storio ir aptepti sviestu, tada pašauti į orkaitę +180 C temp. ir kepti apie 5 -7 min. 

 Vyną užvirinti ir virti kiaušinius be lukšto 4 min. Tada išimti ir atidėti. Nieko tokio, net jei jie ir atvės, nes trynys bus dar minkštas, o padažas juos vėl sušildys. Kaip kiaušinius virti, žiūrėkite mano receptą - Benedikto kiaušiniai. 

Kai kiaušiniai išvirti, tada sudėti žolelių ryšulėlį ir virti 20 min. Tada atskiroje keptuvėje sudėti likusį sviestą, ištirpinti ir sudėti miltus - gaminame roux padažą. Kai viskas virto gražia mase, jei dabar piltumėte pieną, tuomet gautumėte bešamelio padažą, o mes pilame raudoną vyną (be žolelių) ir gerai maišome, įberiame cukrų  ir balzamiką (visko po apie 1 valg. šaukštą) ir maišome. Jei labai labai lipnus bus, tuomet įpilkite vandens ir vėl maišykite, kol gausite skystą masę.

Į lėkštę sudedame po du bagetės gabalėlius, ant jų kepintų svogūnų, vyne virtus kiaušinius, vyno padažą ir kelias natas smulkintų petražolių. Pusryčiams tinka tobulai, bet jei tieksite vakare, tuomet šalia būtinai raudonojo vyno!
Tą vakarą aš buvau labai laimingas, Bon appetit!

P.S.: nuotraukų autorė - Jurga, labai skanios nuotraukos! Tikiuos, jog risotto patiekalą kas nors iš kolegų patalpins, o jei ne, tuomet brūkštelsiu ir aš. :) 

Marokietiškos kuskuso ir baklažano salotos - mums jos labai labai

Pagaliau nutirpo sniegas. Žiema buvo velniškai ilga, o ir riebalų ant savęs prikaupiau, tad keičiu racioną. Su pabėgiojimais palei Nėrį pradėjau draugauti taip pat. Šią ir praeitą savaitę, vakarais valgom vien salotas. Tad pradedu nuo šio nerealaus patiekalo. Jis atrodo sunkus, nors iš tikro labai lengvas ir gaivus. Mes su žmona jas labai pamėgome, o gaminome jau ne kartą - labai rekomenduoju.

Paruošimo laikas: iki 25 min

Porcijų kiekis: 2 

Ingredientai:

- 165 g kuskusko kruopų

- 1 baklažanas

-  2 dideli šalotai arba 1 vid. svogūnas

- Gera sauja petražolių

- 1/2 citrina

- 2 arb. š. kaparėlių

- 1 arb. š. malto kumino

- 1/2 arb. š. cinamono

- 1/2 arb. š. saldžios maltos paprikos

- 7 valg. šaukštai extra virgin alyvuogių aliejaus

- Druskos ir pipirų

- Šv. čili (nebūtinai).

Baklažaną perpjauti per pusę ir  supjaustyti 5 mm griežinėliais, tada sudėti kuminą, maltą papriką bei cinamoną su druska ir pipirais, viską gerai išmaišyti ir sudėti į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi (ten reikia 4 valg. š.). Kepti apie 8 min ant didesnės ugnies, o tada sumažinti iki vidutinės arba šiek tiek mažesnės ir kepinti dar apie 15 - 17 minučių.

Kol kepa baklažanai,  reikia griežinėliais supjaustyti šalotus arba svogūną ir apkepinti atskiroje keptuvėje (su 1 alyvuogių aliejaus š.), kepinti iki kol įgaus riešutų/gintaro spalvą, reikia, kad karamelizuotųsi, tada atidėti.

Į kuskuso kruopas sudėti 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, druskos (labai nedaug, nes kaparėliai sūrūs), įspausti citrinos sulčių ir užpilti verdančiu vandeniu, kad aspemtų per 2 pirštus, sandariai apvynioti maistine plėvele, nors kartais ir uždėta lėkštutė tinka ;) palikti 10 minučių.

Į išbrinkusį kuskusą sudėti smulkiai supjaustytas petražoles,  nutarkuota citrinos žievelę, susmulkintus kaparėlius, čili pipirus, baklažanus bei šalotus arba svogūnus, viską gerai išmaišyti ir patiekti šiltas, nors ir šaltos nenusileidžia savo skoniu.

 Labai jau bon appetit! :)

Benedikto kiaušiniai - 2 triukai, kaip juos pagaminti lengvai

Kai praeitų metų pavasarį lankiausi Londone, iš ten parsivežiau labai gerą kulinarinę knygą F. Baker brothers, apie kurią jau rašiau. Taigi, toje knygoje buvo Benedikto (spėjama tai pavadinta popiežiaus garbei) kiaušinių receptas, iš pirmo požiūrio šis patiekalas atrodė itin paprastas: pakepini bulkutę, griežinėlis kumpio, ant viršaus virtas kiaušinis savo marškinėliuose ir kaip dera tikram popiežiui - papuoštas olandiško padažo skraiste. :) 

Ai, kad puoliau gaminti vieną rytą, pamaniau sau - žmonikė bus apstulbusi tokiais pusryčiais. Pradėjau 9:00 ryte. Aišku, aš juk norėjau net angliškas bandeles autentiškai išsikepti, o kol gaminau, viską fotkinau ir tada žmona įėjusi į virtuvę 15:00 valandą, paklausė: "Tai kada mes pusryčiausime?" Kaip buvo smagu suktis virtuvėje iki tol, kol sužinojau, jog šešios valandos dėl kažkokios bandelės su kiaušiniais - gal žmonės išprotėjo? Ir kuo šis patiekalas toks geras, kad taip ilgai jį ruošti reikia? Nusivyliau. Bet ne dėl to, jog nepavyko ir ne dėl to, jog olandiškas padažas pavirto į majonezo krekenas (dėl to padažo, daugelis virėjų/šeimininkių ir baidosi šio patiekalo), o dėl to, kad įdėjau tiek pastangų, o sėdėjau tik beviltiškai ramus. Pažadėjau sau, daugiau niekada tos nesąmonės negaminsiu!

Ir štai, metams prabėgus, iš kažkur vėl ta narsa atsirado išmėginti tai, kas mane buvo visiškai sužlugdę, net blogo nebenorėjau rašyti. Tad po atkaklių paieškų kaip GREITAI ir LENGVAI pasigaminti KARALIŠKUS PUSRYČIUS, aš juos paruošiau per vos 20 minučių. Šiame patiekale svarbiausias yra padažas ir marškinėliuose virti kiaušiniai. Daugelis aprašytų metodų yra iš tikro labai sudėtingi ir reikalaujantys itin gerų gaminimo įgūdžių. O marškinėliuose virti kiaušiniai, daug ką iš kantrybės ir į neviltį varo, kai su kiaurasamčiu persekioja tą vargšą kiaušinį, kurio nepastovūs baltymai tai nuplyšta beimant iš puodo, tai forma šlykšti gaunasi, tai dar koks nors velnias ten su jais pasidaro. Ai, geriau iš vis nevalgyti, nes valgis - ponų išmislas. :-} 

Pagaminimo laikas: iki 20 min

Porcijų kiekis: 2 (žmogui po du sumuštinius)

Ingredientai olandiškam padažui (hollandaise sauce):

- 2 kiaušinio tryniai

- 3 - 4 arb. š. sviesto 

- 1/2 šv. citrinos

- Druska ir pipirai.

Ingredientai Benedikto sumuštiniui:

- Balta duonelė/keksiukas (aš naudojau mėsainių bandeles arba pieniškas prie arbatos bandeles)

- 4 kumpio gabaliukai (labiausiai naudoja karšto rūkymo filė, bet mes vartojame skilandindinę)

- 4 kiaušiniai

- Valg. šaukštas baltojo vyno acto

- Keli koteliai šv. svogūnų/česnakinių laiškų.

Reikia užvirinti vandenį su puodu ir įdėti valg. šaukštą baltojo vyno acto. Aš tame pačiame puode padažą ir kiaušinius gaminau - taip man nereikia stovėti prie dviejų skirtingų puodų. Kol puode verda vanduo, į stiklinį dubenį (galite naudoti bet kokį) įmušti du kiaušinio trynius ir su šluotele  (gaminant padažą, reikia visą laiką plakti tik su šluotele) išplakti, tada įpilti du valg. šaukštus šalto vandens ir vėl suplakti. Dubenėlį su kiaušiniais uždėti ant užvirusio puodo (ugnis mažiau nei vidutinė), kad karštas vanduo šildytų dubenėlį su išplaktais kiaušiniais (taip kol gaminsis padažas - kiaušiniai sterizuosis). Nuo to momento, kai dubenėlis uždėtas ant puodo, reikia pastoviai maišyti šluotele, tam kad kiaušinių nepritraukų, tai truks apie minutę, gal dvi ar tris arba kol įkais kiaušiniai. Kai kiaušiniai įkaitę, laikas dėti sviesto gabaliukus (gabaliukas tai pusė arb. šaukštelio) - tai darau per penkis - šešis kartus. Pastoviai plakant, sviesto gabaliukui išsilydžius, dedu kitą gabaliuką ir taip, kol sudedu visą sviestą, tada reikia įspausti citrinos sultis ir druską su pipirais, vėl greitai plakti ir nukelti nuo ugnies. Jei padažas gavosi labai tirštas/kibus ar lipnus, tuomet galima įpilti dar kelis šaukštus šalto vandens ir išplakti, taip vanduo praskies tirštą padažą, jei vėl tiršta, tuomet dar šaukštą ar kelis vandens ir gausite kreminį majonezo konsistencijos citrinų skonio padažą. Jei iš pat pradžių gavosi per skystas padažas, t.y. per stiklinį dubenėlį matosi ant dugno kiaušinio trynys, o virš jo geltonos putos, tuomet būkite kantrūs, tai reiškia, jog šiek tiek per daug vandens, tad maišykite keliomis minutėmis ilgiau, per tą laiką nugaruos vanduo ir pasieksite tą tikrąją kreminę konsistenciją. Gaminant šiuo būdų, jis negali nepavykti! Nors kai kurie šefai sako, jog šis padažas t.b. skystas, tačiau kiti teigia, jog jis turi būti kreminės konsistencijos, bet kokiu atveju - skonis tas pats. :) 

Dabar antras svarbiausias patiekalo momentas - kiaušiniai savo marškinėliuose. Čia viskas paprasta, kai išmoksite šį triuką - kiaušinį įmušti į puoduką, tada iš puoduko atsargiai įpilti į sietelį (kuris naudojamas miltams sijoti), ir švelniais sukamais judesiais pasukti, taip kiaušinio baltymo dalis, kuri nepriklauso "tikrajam" baltymui, atsiskirs ir nuvarvės (aš tą nuvarvėjusią baltymo dalį panaudoju rytojaus omletui arba morengams), taip liks tik standus baltymas su kiaušinio tryniu, tuomet atsargiai atgal šį kiaušinį įpilti į dubenėlį ir taip pat atsargiai įlesisti į verdantį vandenį - virti nedaugiau nei tris minutes (bus puskietis), jei keturias minutes - bus kietas. Čia galima jau drąsiai išimti su šaukštu ir patiekti.

Bandeles perpjauti pusiau ir ant sausos keptuvės arba kol gaminasi olandiškas padažas, pašauti penkioms minutėms į +170 С orkaitę. Tada bandelę padėti į lėkštutę, ant jos uždėti kumpio gabaliuką, virtą kiaušinį savo marškinėliuose ir uždėti olandiško padažo, kuri galima pagardinti smulkiai kapotais svogūnų laiškais. 

Mėgstu iškarto pradurti kiaušinio trynį, kad jis išbėgtų, tada atpjovęs gabaliuką, sumaišau su olandišku padažu ir mėgaujuos šiuo karališku patiekalu. Žmonai taip patiko, jog paprašė antros porcijos (nors ji labai nemėgsta kiaušinių). Dar keli gurkšniai kavos, žmonos bučkis į žandą, tad lieka tik mėgautis, 

Bon appetit!

Apie recepto istoriją:

nors pagrindiniai šaltiniai teigia, jog šis patiekalas buvo prašomas pagaminti vienam dažnam Wall street'o brokeriui Lemuel Benedict, kuris Waldorf hotel per pusryčius užsakinėdavo šiuos pusryčius (1894 m.). 

Tačiau kiti istoriniai šaltinio pasako visai ką kitą, t.y. vienas žinomiausių 19 amžiaus šefų Charles Ranhofer išleidęs knyga "The Epicurean", būtent joje, pirmą kartą buvo paminėtas šis receptas, tačiau vienas sutapimas vistiek visiems neduoda ramybės, ar tikrai brokerio garbei jis buvo pavadintas ar kam nors kitam, bet patiekalas labai unikalus.