2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Picos tešla pagal "Silver Spoon"

Turbūt labiausiai pasaulyje žinomas Italų virtuvės patiekalas - pica (pizza). Taip taip, dabar ir maži, ir dideli tiek priprato prie picų, jog net nesusimąstome, kaip lengvai įsileidome šį patiekalą ant savo virtuvės stalo (sutinku, jog prie to, pačioje pradžioje labiausiai prisidėjo restoranai).  Pagrindinė šio patiekalo detalė, be kurio nebūtų/nepavyktų pagaminti dar daugiau įdomesnių kūrinių, t.y. picos padas - todėl jam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi tai visa ko pagrindas. Ilgai ieškojau to recepto (tikiuos, jog ateityje rasiu dar įdomesnių), kai pica gaunasi lyg traški, tačiau ne kieta, kitaip tariant, tvirtai minkšta ir skani :) Keletoje knygų esu skaitęs pamąstymus - "su kokiu gėrimu geriausiai užsigerti, valgant picą?" - štai keletas pateiktų pasiūlymų (čia jau pateikiu susistemintus variantus): visi sutaria, jog labiausiai tiktų gazuotas gėrimas, kaip mineralinis vanduo (patartina tas, kuris turi daugiau druskų ir mineralų), alus (beveik tobuliausiai tinka), naminė gira (gaminta namie - čia mano asmeninė rekomendacija) ar lengvai gazuotas jaunas baltas vynas. 
Taip pat noriu paminėti, jog pica neturi savo privalomos formos (labiau esame pripratę matyti tobulai apvalią formą), tai labiau nusprendžia šeimininkas, kuris ją gamina. Paprastai, kiek teko matyti (knygose ir per TV), Italijoje močiutės pakočioja su kočėlu ir kaip gavosi, taip (dažniausiai toks skersas blynas), o tada jau ten deda ką turi po ranka, kartais iš likučių nuo pietų ar vakarienės, o kartais "beleką" (joke!) :) Aš dažniausiai picų įdarus darau iš to, kas yra šaldytuve. ;)

 Paruošimo laikas: 3 val.  (tešlai iškilti)  ir 20 min. (tešlai paruošti)
Porcijų kiekis: 2 dideli picos pada

Ingredientai:
1. Pusantro puodelio aukšč. rūšies miltų, plius extra pabarstymui
2. 3/4 arb. šaukštelis druskos
3. 14 g sausų mielių
4. 1/2 šilto vandens (nors man trūko šiek tiek vandens, todėl aš pyliau papildomai)
5. Extra virgin alyvuogių aliejaus (naudojau 4 valg. šaukštus, plius extra rankoms šiek tiek, kai minkiau tešlą).

Miltus gerai sumaišyti su mielėmis ir druska. Iš miltų padaryti krūvelę (rekomenduoju tiesiai ant stalo ar spintelės gaminti picos tešlą). Krūvelės viduryje padaryti duobutę ir po truputį pilti vandenį  (turi susidaryti vandens balutė arba vaizdžiai tariant, turi atrodyti lyg sumažintas sniegu padengtas kalnas, o kalno viduryje ežeras - nežinau ar vaizdžiau sugebėčiau dar paaiškinti? :D ), o su šakute švelniais sukamaisiais judesiais vandenį maišyti su miltų sienelėmis, taip miltus po truputį įmaišant į vandenį, dar galima iš išorinų sienelių po truputų, su pirštais, papildomai dėti miltus į vandenį, taip greičiau išsimaišys. Maišyti iki tol, kol gausis košytė, o tada į darbą paleisti rankas. Minkyti su kantrybe ir meile ;) 

Nuotraukoje matosi, kaip minkau 1/2 tos tešlos, o kita pusė jau kameroje.

Tešla turi minkytis sklandžiai ir elastingai, tada ji bus paruošta. Išminkytą tešlos runduliuką padėti į dubenėlį, viršuje įpjauti kryžiuką, uždengti rankšluosčiu ir padėti šiltoje ir ramioje vietoje kokiom 3 valandom. Tešla turėtų padidėti dvigubai, nei buvo prieš tai.


Man šio runduliuko per daug, todėl pjaunu jį per pusę, vieną pusę kočiosiu picai, o kitą pusę dedu į kamerą ir užsišaldau sekančiam kartui. ;) Picą kočioti su kočėlu, ant lentos/stalo pabarsčius miltų, o ant kočėlo galima pabarstyti miltų ar ištepti alyvuogių aliejumi. Tešlos storis turėtų būti apie 0,5 cm, ne storesnis ( aš darau dar plonesnė apie 0,3 - 0,4 cm), na nebent ten planuojate dėti kokią karką ar panašiai? :p

Prieš kepant, kad pica neiškiltų ar pan., galima picos padą pabadyti šakute ar smeigtuku (čia reikėtų toje stadijoje, kai pica dar be jokio aliejaus ir pomidorų padažo).

Įdomu: galima daryti sprindžio dydžio picutes (ital. - "pizzette), ant galima dėti tokį patį įdarą, kaip ir ant didelių. Jos dažniau naudojamos kaip užkandis. 

Jeigu bus kokių pastebėjimų, išsakykit, o aš mielai lauksiu! ;) 

Bon appetit!


23 komentarai:

  1. labai fotogeniška šypsena..;)) ir vyriškom rankom minkyti tešlą dauuuuug lengviau..;) aš tešlos padą gaminau panašų į tavąjį ir labai patiko..;) tik man klausimas - kame pliusas daryti iš miltų krūvelę, ten pilti vandenį ir tokiu būdu minkyti tešlą?;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Linksma šypsenėlė :) Aš gamindama picos tešlą dalį baltų miltų pakeičiu rupiais ir dar pilu manų kruopų, tokia man skaniausia. Dažniausiai tešlos rankomis neminkau, užstatau duonkepėje tešlos programą, tai kol ją išminko ir iškildina, aš pasiruošiu produktus kepimui.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rennie, duonkepeje statyk ne teslos, o pastos programa, todel, kad teslos programa labai ilgai minko, o picos teslos ese yra tame, kad neperminkyti, jai uztenka 5 minuciu. O taslos programa minko minimum 15...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Turiu daug medžiagos apie picą, o ir praktikos - taip pat. Šiaip itališka pica gana kieta. Italijoje neteko valgyti minkštos, vos ne kaip lietinis, kas kartais pasitaiko Lietuvoje. Na, vienas patarimas: pizos negalima kočioti, reikia ištampyti rankomis sukant ratu. Tai visai nesunku. Krašteliai turi būti truputėlį labiau pakilę. Na, o manai - labai abejočiau ar tai tinkama picai. Tai jau kažkoks kitas patiekalas. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš vietoj aliejaus pradėjau dėti kiaulienos taukus. Tešla daug minkštesnė ir aksominiškesnė. Nors gal jau čia skaitosi ne picos, o piadinos tešla :)...bet man tokia labiau patinka ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mindaugai, mano duonkepė nėra tokia jau protinga ir pastos programos tikrai neturi, įdomu, kokia duonkepe tu naudojiesi, pasidalink info, gal man laikas savo senutę jau keisti :) O tešlos programa labai jau ilgai neminko, tik ilgokai kildina.
    Edita, Italijoje kepant picą naudojami ir miltai "Semolina di grano duro" (manų kruopainių miltai iš kietagrūdžių kviečių), šių miltų pakankamai sunku gauti Lietuvoje, todėl vietoj jų į picos tešlą pilu mūsiškių manų kruopų, kurios tešlai suteikia tavo minėtojo kietumo. Beja, J.Oliveris savo knygoje "Mano Italija" p.52 picos tešlos recepte irgi rekomenduoja įberti manų kruopų.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Oho, kokia čia diskusija įsibėgėjo :)

    Oditele, čia pliuso gal ir nėra jokio, matyt daugiau įpratimas, o be to, ir nereikia papildomai jokio bliūdo plauti! ;)

    Rennie, aš minkau rankomis, nes taip labiau suprantu, ką ir kaip darau, kitaip tariant, jaučiu tešlą, o tešla mane (heheheeeee) :)

    Viktorai, neturiu duonkepės, todėl čia atiduodu žodį tau ;)

    Edita, aš picą kočioju, o gale ją mėtau į viršų ir sukinėju visaip, bet to aprašyti nelabai sugebu, gal reikėtų kokią video info įdėti:) Ačiū už pastebėjimus! ;)

    Laura, įdomus tavo receptas, dar tokio negirdėjau, turiu nemažai anties tauktų, gal reikės su jais pabandyti? :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Hi, hi turime tik du vyrus ir tuos segebėjau sumaišyti :) Tikiuosi Viktoras pasidalins info, labai jau mane ta duonkepė su pastos programa sudomino.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tas tiesa, jog Italijoje naudojami kitokie miltai, todėl mūsų miltai nėra tokie patys. Nors mano bičiulis iš Italijos gamino picą, tokiu pats principu, kaip kad dabar aprašiau ;)

    Beje, ar žinojote, jog po (ir per) Antrojo Pasaulinio karo daugelis gerų Italų pickepių emigravo į JAV ir po kitas ES valstybes, taip įkurdami savo kepyklėles, todėl kai daug gerų pickepių neliko, likę (na žinoma, kad ne visi) Italai pradėjo gaminti picas, bet jos netokios skanios, kaip kad būdavo. Neveltui sakoma, kad Vokietijoje seneliukas Italas kepa skanesnes picas, nei kad pačioje Italijoje. Na čia bent jau tokia tendencija yra, gal bus kas papildys ar paprieštaraus? :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Mindaugai, anties taukus geriau į kugelį dėk...nesvietiškai tinka ;)
    Dėl emigracijos, tai dar sakoma, kad JAV galima paragauti geresnių sušių nei pačioje Japonijoje :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Laura, na va kaip, pasirodo, ne vien su Italais ši emigracijos banga įvyko :)

    O dėl taukų, tikiu tavimi, tik kažkaip esu labai atpratęs nuo tokio "nelengvo" maisto kaip kugelis, nors žiemą kepam, tad šį kartą taip ir padarysiu, pasiliksiu taukų kugeliui, bet ne Lietuviškam, o "Jennsen" kepiniu, pagal Viktoro receptą :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Sveiki,
    dar vienas vyrukas :)
    as irgi panasiai darau. Be jokiu mandrumu (kaip kad kazkas su visokiom varskem ir pan.)
    O manai mane labai sudomino... Reikes pabandyti... Kiek daugmaz ju dedat? (pvz. ~puskiliui miltu)?

    Tesiant emigracijos tema... Per viena "My Kitchen Rules" serija rode, kai gamino vistiena kinietiskai.
    Tai vienas komisijos pasake: "Pastaraji karta si patiekala valgiau Pekine. Sita skanesne" :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Rennie, pas mane paprasta wilfa duonkepe, pirkta gal pries 3 metus. Turi is viso 12 programu. paprastu paprasciausia :)

    AtsakytiPanaikinti
  14. ALbertai, esu jau trečias asmuo, patvirtinantis, jog daugelis gerų virėjų emigravo :)

    Viktorai, kur tokių paprastų įsigyti? :)

    Tarp kitko, picai yra ne ką svarbesnis momentas - vanduo. Kiek žinau, pas mus jis yra "kietas", o reikėtų lyg ir "minkšto" vandens? Gal kas ką žinote apie tai?

    AtsakytiPanaikinti
  15. Dėkui, Viktorai, bet tokių pas mus nėra, pas mane senutė Kenwood.
    Albertai, dažniausiai viską darau iš akies, bet greičiausiai 300 g. aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 100 g. rupių kvietinių miltų ir 100 g. manų kruopų, čia labai preliminariai. Kadangi mėgstu eksperimentuoti tai kiekvieną kart darau vis kitaip, turbūt pačio geriausio picos tešlos recepto dar nesu suradusi :)

    AtsakytiPanaikinti
  16. Mindaugai, galima nusipirkti parduotuveje, na bent jau norvegijoje tai wilfa viena populiariausiu firmu. Bet kiek suprantu Lietuvoje tokiu nera...

    AtsakytiPanaikinti
  17. Na va Viktorai, todėl ir paklausiau, nes taip ir pamaniau, jog čia brand'as žinomas Norvegijos rinkoje :) Ačiū už info ;)

    AtsakytiPanaikinti
  18. Mano pažįstamas italas Eugenio, restorano "Trinacria" savininkas ir apylinkse pagarsėjęs gerų picų kepėjas, irgi picos tešloje naudoja kiaulienos taukus. Tik ne tuos baltus iš dėžutės, o jis pats lašinukus pakepina, atvėsina ir dar šiek tiek šiltus įmaišo į mielinę tešlą. Picos dugnui, kad mažiau priliptų naudojami rūpesnio malimo miltai, manų kruopos puikiai tinka arba rūpūs kukurūzų miltai.
    Kadaise apie picas rašiau čia: http://segebute.blogspot.com/2011/01/picos-teorija-ir-variacijos.html
    ir čia:
    http://segebute.blogspot.com/2011/01/picos-paplotelis.html

    AtsakytiPanaikinti
  19. Segebute, dėkui už komentarą, labai naudinga informacija ;)

    AtsakytiPanaikinti
  20. Rennie, dėl duonkepės - pas mane Moulinex home baguette, tai joje yra ir pastos tešlos programa, ir džemo virimo funkcijos. Pirkau Lietuvoje.

    AtsakytiPanaikinti
  21. :) apie duonkepes.... as vistik pritarsiu Mindaugui - man tešlą irgi reikia "jausti". mada tai ar ne, mistika ar išsikalinėjimai, bet mano duonkepe stovi nenaudojama (gal kam reikia super duper Kenwoodo BM450 :D) vienas dalykas kad as nesu "bulkinė", todėl mielinių kepinių pas mus gan mazai, o jei kalbėti apie duonos kepimą, tai tam būtinas rankų prisilietimas ir išglostymas...

    o apie pica tai as irgi miltus maisau su ruginiais rupaus malimo ir darau su aliejum, ne taukais :)

    AtsakytiPanaikinti
  22. o kur būna pirkti miltų spec.picai?

    AtsakytiPanaikinti