Skumbrės užtepėlė arba kai pabosta omletai ir košės

Praeitą savaitgalį kažkas man pasidarė, stovėjau p.c. ir lyg žaibas trenkė per visą kūną - kaip užsimaniau rūkytos žuvies!! Iškarto nubėgau į žuvies skyrių, o prie kasų jau buvau su didžiule karštai rūkyta skumbre ir silkės pakeliu. Manoji ne itin nudžiugo šiuo pirkiniu. Kažkaip jos dabar ant žuvies netraukia, anaiptol, dabar jos favoritas yra manų košė. Matyt praktikuojasi prieš motinystę, o juk liko tik keli mėnesiai jau. :) Spėju, kai manoji virs košę vaikui, netikėtai aš ją suerzinsiu, vis pasiūlydamas kokių nors priedų į manų ar kitokią košytes.  O gal taip ir nebus. Kai viskas nauja, taip ir kyla visokiausių minčių (dažnai ir nesamoningų). 

Vėl lyriškai nukrypau.. Pusryčiams pasiruošiau žiauriai skanią užtepėlę.

Pagaminimo laikas: apie 10 min.

Porcijų kiekis: 3 - 4 

Ingredientai:

- Sauja kaparėlių (nebūtinai)

- 1/4 citrinos sulčių (nebūtinai)

- Keli stiebai salierų

- Apie 300 - 400 g skumbrės filė

- 1 valg. š. majonezo

- 2 valg. š. extra virgin alyvuogių aliejaus

- Druskos ir pipirų.

Salierus sukapoti kuo smulkiau, tada sudėti skumbrę, sukapotus kaparėlius, alyvuogių alieju, majonezą, citrinos sultis, prieskonius ir viską išmaišyti. Užtepti ant duonos/batono arba ištepti lavašą, susukti ir supjaustyti griežinėliais. Šiuo užkandžiu vaišinau savo geriausią draugą, sakė labai 

bon appetit! :) 

100-asis receptas: Aluje troškintos triušienos vyniotinis

Skubu pasidžiaugti, jog tai 100-asis mano blogo receptas! :)

Neapsakomas jausmas, t.y. labiau psichologinis pasitenkinimas, kai įveiktas pirminis etapas. Peržvelgiau savo blogo receptus, pagalvojau, o tada paklausiau savęs, kodėl jų tik 100 per du metus? Kodėl ne 200 ar 300 receptų? 

Tada vėl pagalvojęs prisiminiau, koks mano tikslas, ar talpinti tai, kas jau visiems iki gyvo kaulo žinoma, ar geriau kažką naujo, kas yra tik girdėta ar "liaudyje žinoma", bet nepatirta savo virtuvėje. 

Dėl kokių priežasčių keliu vieną ar kitą receptą? 

Kol kas užduodu daugiau klausimų nei atsakymų. Kol kas vis dar ieškau savęs šioje plotmėje, ir tikiu, jog vieną skanią dieną - atrasiu, na o kol ieškosiu, tikiuosi ši kulinarinė kelionė (savyje) Jums patiks ir toliau?! :) 

Šį kartą vėl naujas būdas pateikti triušieną. 

Labai netradicinis, bet labai intriguojantis receptas. Nesu gaminęs vyniotinių (manau, taip ir reikėtų jį vadinti) iki šiol. Jį gaminau du kartus ir abu kartus šiek tiek skirtingai: pirmą kartą  kepiau orkaitėje; antrą kartą viriau vandenyje (beveik) vakuume.

Kas įdomu, jog šį patiekalą galima pateikti kaip karštą (tik reikėtų dar kokios bulvių ir žirnelių/kalafiorų košės), arba kaip šaltą užkandį su duonele. 

Čia reikės nusiteikti paplušėti, tad savaitgaliui/šventei šis patiekalas kaip tik. Tikiu, jog svečiai būtų maloniai nustebinti. :) 

Paruošimo/gaminimo laikas: apie 3,5 - 4 valandas

Porcijų kiekis: apie 6 - 8 

Ingredientai triušienos troškiniui:

- 1 triušio 

- 400 ml vandens

- 1 svogūnas

- Poro kotas

- Morka

- 1/2 česnako galvutės

- Butelis tamsaus alaus 

- Kelios rozmarino šakelė

- Žiupsnis pankolio sėklų

- Druskos ir pipirų. 

Kiti ingredientai vyniotiniui:

- 250-300 vytinto itališko kumpio ("prosčiuto")

- Vienos vištienos krūtinėlės pusė

- Sauja šv. šalavijų

- 1/4 svogūno

- Česnako skiltelė

- 150 ml grietinės

- Valg. š. pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus

- Druskos ir pipirų.

Triušienos troškinimas:

triušieną supjaustyti į dalis ir su visais ingredientais sudėti į puodą, virti 2 valandas, nustačius mažą ugnį. Jei pritrūksite skysčių, tuomet papildykite triušieną užvirintu vandeniu. Tuomet triušieną atvėsinti ir nuimti nuo kaulų.

Vyniotinio eiga:

Į blenderį sudėti vištienos filė, svogūną, česnaką, šalavijų lapelius, alyvuogių aliejų ir viską susmulkinti. Tada į gautą masę sudėti grietinę ir prieskonius, gerai išmaišyti. Gerai išmaišyti visą masę.

Šioje vietoje, kitu kartu, įdėsiu gerą saują nuvirtos triušienos. 

Ant stalo plačiai iškloti maistinę plėvelę. Ant plėvelės sudėti "prosčiuto", o ant jo triušienos gabaliukus (aš juos, pirštų pagalba, pamaigiau dar) ir paskirstyti tolygiai. Tada ant triušienos sudėti ir tolygiai paskirstyti vištienos masę, tuomet susukti į dešrą - turi gautis vyniotinis.  Man gavosi du vyniotiniai, nes mano maistinė plėvelė buvo siaura. Taigi, abu galus reikia sandariai užrišti mazgu. Nes verdant, nesinorės, kad išbėgtų vyniotinio "sultys". :)  Čia reiktų vyniotinį dar apsukti kokius penkis kartus maistine plėvele, vėl užrišti ir į..

.. į užvirintą vandenį su puodu, įdėti vyniotinius.  Nustačius mažą ugnį, virti apie 60 min., tada išėmus, pašauti į orkaitę +200 С temp. ir kepti iki 10 min., kad šiek tiek paskrustį kumpis.

Šalia patiekiau sultinio likutį su šiek tiek sviesto, miltų ir kaparėliais, t.y. padažiuką. Ateityje gaminsiu ir daugiau vyniotinių, pasirodo tai yra labai paprasta! 

Bon appetit!

Tikri uzbekiški čeburėkai iš Tatarstano regiono

Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur. 

Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi....  mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD

Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!



Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6

Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus

Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.

Saulėgražų aliejaus kepimui.

Tešlos gaminimas:

Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)

Faršo gaminimas:

Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui,  kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.

Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.

Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
 Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve. 

Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai 

bon appetit!