Šie pyragėliai mums tikrai gerai žinomi nuo vaikystės. Juos žmonės valgo/gamina nuo Palangos iki Taškento ar dar velniai žino kur.
Pamenu, dar Palangoje "bliūdnešiu" bedirbant, begulinėjant laisvu laiku pliaže, kito maisto burnoj neturėjau.. o kur dar nuskalavimas šaltu alumi.... mmmmmm, geri laikai buvo, bet tikrai, laikai buvo geresni nei tie čeburėkai :DDD
Kai prieš metus įsigijau Uzbekiškos virtuvės knygą ( Восточный пир с Хакимом Ганиевым. Узбекская кухня ), net neįtariau, kokie velniškai skanūs tie čėburėkai bus. O gamybos procesas išvis nustebino. Žmona pamanė, kad bus "ne kas", o aš pamaniau dar baisiau.. Sako burnotis nevalia.. :) Žodž, pasirodė labai keista, jog į faršą reikia pilti sultinį, o į tešlą dėti cukrų.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!
Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6
Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus
Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.
Saulėgražų aliejaus kepimui.
Tešlos gaminimas:
Į puodą supilti išsijotus miltus kartu su cukrumi ir druska, gerai išmaišyti, tada supilti vandenį ir pradėti tešlos minkymą. Gausis pakankamai stangri tešla. Ją suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą 30 - 40 min. Tada išėmus iš šaldytuvo padaryti mažus kotletukus (apie 40g), tada su delnu prispausti, apibarstyti miltais ir suvyniojus į maistinę plėvelę, padėti atgal į šaldytuvą. Dėl cukraus, čeburėkai taps traškūs, o tai, kad tešla pabus šaldytuve, dėl to ji taps elastingesnė. Pasirodo, jog mano mama vietoje vandens, naudoja "Vytauto" mineralinį vandenį, sako, jog dėl to, jie tampa pasakiški. Manau jei ji piltų bet ką, vistiek jos čeburėkai būtų pasakiški. :)
Faršo gaminimas:
Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui, kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.
Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.
Tada į tešlos blyną įdėti valg. šaukštą faršo su kaupu, užlenkti kitą tešlos pusę ir kraštelius užspausti su šakute arba rankomis, t.y. pirštų sukamaisiais judesiukais, nemeluosiu - šio driblingo meno dar man nepavyko įvaldyti.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve.
Neabejoju, jog tautoje kiekviena šeimininkė turi savo čeburėkų receptą, taip pat neabejoju, jei išbandysite šį receptą, tuomet norėsite gyventi vien dėl šių čeburėkų!
Paruošimo laikas: apie 2 val.
Porcijų kiekis: 5 - 6
Ingredientai tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 150 ml vandens
- 10 g jūros druskos
- 5 g cukraus
Ingredientai faršui:
- 500 g maltos jautienos (80/20)
- 500 g svogūnų (apie 4 - 5 vnt.)
- 20 g šv. krapų
- 300ml arba 400ml jautienos sultinio
- Po 5 g jūros druskos, šv. grūstų pipirų, kumino.
Saulėgražų aliejaus kepimui.
Tešlos gaminimas:
Faršo gaminimas:
Svogūnus sutarkuoti arba susmulkinti virtuviniu kombainu. Maltą mėsą sumaišyti su svogūnų tarkiais, susmulkintais krapais, prieskoniais ir gerai išmaišyti. Dėmesio, įspėju, jei nemėgstate kumino, tuomet atidėkite jį į šalį arba padovanokite kaimynui, kuris mėgsta šį prieskonį. Arba galite pabandymui užtaisyti faršą su kuminu ir be. Man asmeniškai skaniau su mažiau kumino, o dar skaniau be kumino (kažkip pastaruoju metu, daug gaminu patiekalų su kuminu, tad gal šiek tiek pabodo?) ;p Nemeluosiu, su kiauliena būtų labai riebūs čeburėkai (teko gaminti), tačiau jei jums taip patinka, tuomet taip ir gaminkite. Kad tik gyvenimas būtų skanesnis! ;)
Taigi, pastoviai bemaišant faršą, po truputį pilti sultinį ir vis maišyti. Pilti iki tol, kol sultinys įsigers į mėsą. Na čia nelabai vaizdžiai knygoje aprašyta ši vieta, bet daugiau mažiau, tai reiškia, jog sultinio neturi būti daugiau virš faršo. Tuomet puodą apsukti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą 30 min. Per tą laiką, sultinys įsigers į mėsą.
Kol sultinys geriasi į faršą, tuomet iš šaldytuvo išimti tešlos pusfabrikačius ir iškočioti iki beveik nulio, t.y. žiauriai plonai, o "blynelio" skersmuo turėtų būti apie gerą sprindį.
Svarbus momentas - paruoštą "žalią" čeburėką iškarto dėti į aliejų ir kepti, kitaip esantis sultinys farše sugadins tešlą, jei paruoštą čeburėką dėsite ant lentutės ir gaminsite kitus čeburėkus.
Kepimas - čia reikia nustatyti mažą ugnį ir palaukti kol įkais, kuomet jau pradeda matytis balti garai ir keli šokinėjantys burbuliukai, tuomet jau laikas dėti čeburėkus į aliejų. Virti po 2 minutes kiekvienai pusei. Jei neturite galimybės virti puode, tuomet puikiai išsisuksite su keptuve.
Nuotraukose matyti, jog dėl smagumo, į tešlą papildomai įmaišiau šv. krapų. Beje, dėl krapų mėsoje, čeburėkų mėsos skonis tampa labai neįprastas ir intriguojantis, man buvo smagus atradimas naudoti daug krapų kartu su svogūnais mėsoje. Patiekti su sultiniu/kefyru/alumi. Buvo labai
bon appetit!
Va, be jokiu pataikavimu - situos ceburekus virsiu sekmadieni, kai turguj susimedziosiu patrauklu smotuka tatankos, jautuko, lietuviskai snekant.
AtsakytiPanaikintiVa va, ir mano buvo tokia reakcija, kai pirmą kartą išvydau šį receptą :) Su malonumu lauksiu įspūdžių?! ;)
PanaikintiPažadu juos sekmadienio vakarui ;)
PanaikintiŠiandien jau trečiadienis, bet vis tiek skubu pildyti pažadą. Kaip ir sakiau, sekmadienį gaminau čeburėkus pagal šį receptą. Tešlą minkiau su gazuotu mineraliniu vandeniu. Nežinau, ar šį kartą jis man padėjo, nes tešla gavosi kietoka ir tikrai turėjau ką paveikti kol tinkamai iškočiojau tešlą čeburėkams (tačiau, kaip supratau, taip ir turėjo būti). Na, bet išvirė puikiai, paviršius išburbuliavo puslėmis, o porą minučių pailsėjusi - suminkštėjo. Buvo tikrai skani (kie gali būti skani tešla:)). Mėsai pritrūkau krapų, kurių gaivumos labai trūko ir bevalgant. Na, kitą kartą reikės nepamiršt (kai rasiu tešlos kočiojimo auką-savanorį).
PanaikintiVienu žodžiu - receptas geras, čeburėkai - puikus :) Ačiū už įkvėpimą.
Pas man šiandien jau šeštadienis, tad ir aš skubiai suradau laiko prisėsti prie blogo :) Rūta, prašau, nepagailėk krapų, jie tikrai duoda šarmo. O tešlą kočiuoti tikrai nepaprasta :)
PanaikintiSkanios dienos! B)
as irgi pasizadu kepti; mes su Ruta paskutiniu metu identiskus receptus gaminam, tai galvoju reikia nenutraukti grandines; o del mineralinio vandens - zinok yra tame raciju; girdejau jau ne karta, kad i riebaluose kepama tesla (tempura, fritters, etc.) pila mineralinio vandens; matyt tas gazas kazka daro; taigi, bandysiu; ceburekus esu valgiusi viena karta savo gyvenime, bet daug apie juos esu girdejusi;
AtsakytiPanaikintiAušra, tikrai tikiu, jog labai liksi patenkinta šiuo receptu. ;)
PanaikintiChi chi chi, Aušra, pabandom ;)
PanaikintiP.S. Mano mama koldūnams tešlą visuomet minko su gazuotu mineraliniu vandeniu - tešla būna tokia minkštesnė, elastingesnė, lengviau kočiojama.
Del sultinio nereikia stebetis - visada gera stikline ir/ar daugiau i farsa cebureku pilam ir maisom, kol sugeria visa vandeni. Tada farsas puresnis ir minkstesnis yra.
AtsakytiPanaikintiP.S. Sie ceburekai labai puikiai atrodo!
Dėkingas už patvirtinimą! :) Va kaip būna, pasirodo vienam tai yra įprastas procesas, o kitam naujovė.
PanaikintiAčiū! ;)
Super duper receptukas! Taip užsimaniau naminių čeburėkų ir dar su jautiena. Mindaugai, o kaip tau ta knyga apie uzbekišką virtuvę?
AtsakytiPanaikintiRenata, ačiū ačiū! ;) Knyga baisiai superinė, ne vienas receptas išbandytas, o ypač plovai. Nesigailiu nei dėl vieno išleisto šiai knygai lito. :)
PanaikintiLabai megstam ceburekus, reiks tikrai isbandyti sita varianta! :)
AtsakytiPanaikintiVėsioje temperatūroje mėsos baltymai brinksta sugerdami skystį, todėl paskui mėsa (įdaras) būna sultingas. Aukštesnėje temperatūroje mėsos baltymai atpalaiduoja skystį, todėl ir reikia įdarą kuo greičiau dėt į čebureką ir kept.
AtsakytiPanaikintiAš kai darau dešreles, sultinio turbūt toną supilu, visas susigera.
Nu va kiek gerų dalykų sužinos tauta ;)
PanaikintiSveikas.Sia knyga online pirkai? Jei taip, tai gal patirtim pasidalinsi :)
AtsakytiPanaikintiTina, dovanok, kad pavėluotai atsakau. Knyga labai stipri, su daug paaiškinimų apie tam tikrus niuansus. Gaminęs ne vieną receptą, tad viskas pavyko. Ši knyga patenka į mano top 5. Jei mėgsti plovus, troškinius, gaivias salotas ir šašlykus, tuomet ši knyga tau patiks. Galiu paminėti, jog ten plovo receptų yra 12.
PanaikintiGrįžtu iš Vietnamo, pasisotinusi rytietiška virtuve, o čia še tau, Uzbekai. Mano patirtis šiek tiek kitokia su jais, bet vis tiek skani http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/plovas.html , labai skaniai atrodo Tavieji čeburekai, man gal šiek tiek per riebūs, bet dabar mielai sukirsčiau kokį vieną, tą antrą;))
AtsakytiPanaikintiOdeta, kažžkaip keistai dėl riebumo vis pamini ;p Labiau reikėtų saugotis blogųjų angliavandenių. ;) O be to pietums, šis maistas labai geras, gal vakarienei ir nelabai, bet jei nedaug, tuomet liuks. Mačiau tavo plovą, kalendros labai skaniai vilioja, dar neteko mėginti.
PanaikintiNa va, pasigirsiu :) ir aš šiandieną gaminau čeburėkus pagal šį receptą :) tik su minimaliais pakeitimas. Krapų nemegstam tai nedejau :) druskos labai mažai, nes vandenį keičiau "Vytauto "mineraliniu. Faršo taip pat nesūdžiau , nes man nuo sultinio buvo per suru:D gavosi tikrai traškūs ir skanūs :) Gaminimas užtruko man visą pusdienį, kokias 4 valandas:D
AtsakytiPanaikintipamiršau paminėti, dar sūrio šiektiek dėjau:)
PanaikintiBaisus receptas. Viską preciziškai susimatavus niekas nesigauna. Tešlai gerokai per mažai toks kiekis vandens. Nes gaunasi tiesiog trupiniai. Mėsos įdaro kažkur gal dvigubai daugiau nei reikia tokiam kiekiui tešlos.
AtsakytiPanaikintiIškočiojus taip plonai kaip sako receptas absoliučiai visi iki vieno čebureko plyšta. Ir plyšta ne per siūles, o tiesiog per kažkur vidurį. Pati tešla prisigeria belenkiek aliejaus ir gaunasi šlykštūs ir siaubingai riebūs čeburekai.
Visų pirma čeburekai o ne čėburėkai.Antra,Tatarstanas-Rusijos regionas o ne Uzbekijos.Trečia,Čeburekai Krymo totorių patiekalas o ne uzbekų.
AtsakytiPanaikinti