2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Klasiški naminiai koldūnai

Na va, pagaliau, šiek tiek klasikos! ;) Kad ir kiek teko ragauti užšaldytus koldūnus (iš parduotuvės), niekur nei per pusę, nepriartėjo prie to skonio, kurį gauni gaminant namie (bent jau pas mane ir mano mamą :) ).
Gerą pusamžį Lietuva buvo Tarybų Sąjungos dalimi (puikiai pamenu, kai citrininių ledų bėgdavau pirkti už 3 kapeikas, dabar tokių su žiburiu kažin ar rasi? Turiu omeny, nei tokių pigių, nei tokio skonio :D ), o tuo laikotarpiu, daugelis sąjungos narių (šalių) spėjo įsisąmoninti ne vieną, naują, virtuvės receptą iš kaimyninės Sąjungos narės - čia viena iš versijų: po Antrojo Pasaulinio karo, lietuvoje liko gyventi daug skirtingų tautybių kareivių (kovojusių už TSSR): rusų, totorių, kazachų ir kitokio bieso, kurie su savimi atsinešė ir integravo pas mus ne vieną naują patiekalą (plovas, koldūnai, pyragėliai, sriubos, šašlykai, o dar kur gėrimai ir t.t.). Taip, per laiką, daugelis sąjungos virtuvių patyrė asimiliaciją ir šiai dienai, tų panašumų rasime labai daug, bet apie juos gal kitą kartą.. šiandien apie koldūnus ;) Mano galva, mes koldūnus paveldėjome iš Rusų, o gal net kazachų, bet čia jau diskusija verta nemažai vyno.. Rusijoje koldūnai vadinami - pelmeni, Italijoje - ravioli ir tortellini, Sibire - manti (nors ta pati Rusija, vistiek Manti reikia išskirti, jie yra tikras gėris), o dar kur Azijos šalys su savo koldūniškom variacijom, velnias ten ir koją nusisuktų, jei reiktų suskaičiuoti, kokioj valstybėje, kokie koldūnai gaminami ir kokie padažai naudojami.. ?  Proceso gamyba yra labai paprasta, tik va su kantrybe ... hmmm... Ką gi, prie esmės (žemiau žr.):

Porcijų kiekis: 3- 4
Paruošimo laikas: apsišarvuokit kantrybe ir į laikrodį net nežiūrėkit, keli alaus buteliai ar vyno taurės padės greičiau ir smagiau šį procesą pagreitinti! :)

Ingredientai:

Tešlai paruošti:

1. 3 dideli puodeliai miltų
2. 3 kiaušiniai (kamb. temperatūros)
3. Puodelis šilto vandens
4. Druskos žiupsnelis

Koldūnų įdarui paruošti:

1. 600 g naminio faršo (50% kiaulienos ir  50% jautienos)
2. 1 svogūnas
3. 5 valg. šaukštai kefyro
4. Nedidelė sauja mairūno (geriau šviežio, o jei džiovintas, tuomet du arb. šaukšteliai)
5. Keli arb. šaukšteliai druskos ir šaukštelis maltų pipirų
6. 1 kiaušinis

Pirma reikia pasiraitoti rankoves, o tada pradėt tešlos gamybą. Miltų krūvoje padaryt duobutę kiaušinių tryniams. Su šakute, vis įmaišant šiek tiek miltų į kiaušinius, maišyti, kol kiaušiniai susigers į miltus. Kai bus sausa tešla, tuomet po truputį pilti vandenį ir į darbą paleisti rankas.

Tešla turi gautis kietoka, na ne visai kaip plyta ;p Tešlą reiktų minkyti nemažiau, kaip 20 min. Tada palikti ją ir leisti pastovėti min 30 min.


Kol tešla bręsta, yra laiko pasiruošti koldūnų įdarui - faršui. Sukapotą svogūną, kiaušinį ir prieskonius, sudėti į faršą ir labai gerai išmaišyti su rankomis. Taip pat sudėti kefyrą, jis atlikt "klijų" funkciją, t.y. faršas bus labiau sukibęs.
Kai faršas ir tešla paruošti, laikas Gaminti koldūnus.

Iškočioti kuo didesnį blyną, kokių 3 mm storio. Daug
 nesimėtėm, ką uždėti ant tešlos - koldūnų formai išgauti - pasinaudojom klasikiniu "granionyj stakan" forma :) Viskas ėjosi kaip iš pypkės!
 Kai jau įpusėsit, galite užkaisti puodą su vandeniu, o į puodą sudėti kokius 6 lauro lapelius, kelis šaukštelius nemaltų pipirų ir druskos pagal skonį.

Koldūnų lankstymo "menas" yra labai paprastas: tešlos kraštelius užlenkti sandariai,  turi gautis pusmėnulio forma (arba liaudyje žinoma, kaip "čeburėkų" forma), tuomet esančius kampų galiukus sujungti vieną su kitu. Taip susidarys įdomi "kepurėlės" forma.
Koldūnus pabarstyti miltais (kad koldūnų tešla nepriliptų prie kitų koldūnų) ir krauti vieną ant kito.
Iš visų produktų, gavosi dvi didelės lėkštės. Jei dalies nevirsite, tuomet galite užsišaldyti kameroje ir suvartoti kitam kartui ;)
Kai vanduo užvirs, pasklis malonus lauro lapelių ir pipirų aromatas, va tuomet ir sudėti koldūnus, o virti apie 8 - 10 min. Jeigu manote, jog dar yra neišvirę koldūnai - paragaukit kokį viena ir matysite ar dar palitki keliom minutėm ar ne. Mėsa turi gautis sultinga, nei per sausa, nei per "palaida"/"skysta, žo, stebėkite!
Išvirtus koldūnus patiekti su grietine ir pipirais;grietinės ir spirgučių padažu, dar galima šiek tiek acto (čia taip Rusijoje mėgstama), na o prie koldūnų labiausiai tiktų kefyro "granionas" arba atšaldyso "degtienės" taurelė, tad Bon appetit!


P.S.: Keista, iš kur atsirado tas žodis faršas.. ? :/ ir beje, labai smagu koldūnus gaminti draugų kompanijoje, pabandykte pasidaryti koldūnų balių - geras vakaro praleidimas - GARANTUOTAS! ;)

19 komentarų:

  1. Gal bus įdomu
    http://www.vlkk.lt/lit/6133

    AtsakytiPanaikinti
  2. Julija, dėkui už patikslinimą! ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kaip įdomiai su tuo kefyru :) O faršą, turbūt, irgi pats gaminai? Reik ir man vėl šiam procesui pribręsti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. O, Julija, skaitydama kaip tik pagalvojau apie Bumblausko ir komandos projektą ir tai, kad koldūnai buvo išrinkti vilnietiškiausiu patiekalu, nes juos gamino (ir gamina) visos Vilniuje gyvenusios tautos (lietuviai irgi).

    Dar nereikėtų pamiršti ukrainietiškų koldūnų - varenikų (su termiškai apdorotu įdaru) ir tų pačių pelmenių (aš čia taip galūnes pritaikiau mūsų kalbai) su žaliu įdaru. Kaip sako ten gyvenantis bičiulis, patys ukrainiečiai pelmenius kildina iš Sibiro, o varenikus - laiko beveik tautine nuosavybe - labiau pažengusiu ir subtilesniu koldūnų modeliu :)

    Lietuviai gamindavo didesnius "koldūnus", maždaug delno dydžio (kaip kibinai). O remiantis mano guru Zawadzka (kaip čia jos nepaminėjus?), XIX a. buvo verdami ir koldūnai, ir koldūniukai (su mėsa, džiovintais grybais, džiovintais grybais ir kumpiu, etc.) ir virtiniai (su virtos mėsos įdaru, uogomis ir pan.), kuriuos gamintus su vyšniom Zawadzka vadina "Ukrainietiškais". Nors nuo tokios klasifikacijos V.Sakui pasišiauštų plaukai - viso pasaulio koldūnus ir virtinius jis griežtai kildina iš lietuviškos virtuvės. O aš manyčiau kiek kitaip, nuosaikiau. Yra tokių patiekalų, kurie buvo gaminami visur - kažkas nuo kažko nusižiūrėjo, kažkas vienu metu sugalvoju. Juk reikia pripažinti, kad koldūnai ir virtiniai - nesudėtingos gamybos patiekalėliai, kuriuos galėjo ir tebegali gaminti visi. Tad, manyčiau, kad tai toks patiekalas "be kilmės", ta prasme, kad jis nėra nei rusiškas, nei lietuviškas, nei lenkiškas, nei itališkas, nei ukrainietiškas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Tiesa, dėl "faršo" (ta proga, kad sudomino Jūsų klausimas, pavarčiau prancūzų žodyną). Yra toks prancūziškas žodis - "farce" [fars], kuris reiškia įdarui paruoštą [mišinį] (maltą ar smulkintą mėsą, žuvį, daržoves, etc.) su prieskoniais.

    farširuoti - įdaryti - "farcir"
    farširuotas - įdarytas - "farci, -ie".

    Manyčiau, kad mūsų kalboje paplitęs "faršas" - prancūziško žodžio vedinys. O ir reikšmė tokia pati. Paprastai net parduotuvėse (atkreipkit dėmesį kai lankysitės) faršu vadinama malta mėsa su prieskoniais ir druska, o tiesiog malta mėsa ir vadinasi "malta mėsa". Todėl kai Jūs, Mindaugai, rašote, kad "yra laiko pasiruošti koldūnų įdarui - faršui" - esate teisus - yra laiko paruošti įdarą :)

    P.S. Kas įdomiausia, prancūzų kalboje "faršas" ir "farsas" - tas pats žodis - "farce" :)

    P.P.S. Atsiprašau už plačius lingvistinius pamąstymus - bet išprovokavo Jūsų klausimas; )

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rennie, faršo negaminau, bet paprašiau, kad man jį vietoj sumaltų, aš pats mėsmalės neturiu.... (mat virtuvė pas mane labai maža, todėl kai kurių daiktų, net ir prie didžiausio noro, negaliu įsigyti). O kefyras, tai čia nėra naujiena (bent jau man), pabandyk ,tikrai veikia! ;)

    Rūta, gėda man vis, turiu Zawadzkos knygą, o apie koldūnus pas ją ir pamiršau akį užmesti (būčiau tikrai parašęs apie tai, mat tiek knygų turiu, tai vis nespėji visų perversti). Gerai čia apie koldūniukus ir koldūnus aprašei! ;)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Rūta, dėl paaiškinimo apie faršą, apibūdinai tiksliausiai! Esu ne kartą galvojęs apie tai, koks skirtumas tarp faršo ir maltos mėsos, o dabar yra atsakymas į klausimą ;) Dėkingas!

    O provokuoti nebandžiau, bet džiaugiuosi, jog dėmesys buvo sužadintas :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. :) taigi, kaip sakant, puiki proga prasiplėsti savo žinias :) aš kažkada kažkur buvau skaičius apie skirtumus tarp faršo ir maltos (smulkintos) mėsos, bet niekada nekilo klausimas, tai o kodėl tas daiktas su priedais vadinasi "faršas". Tai tik šiandien, Jūsų paakinta, pavarčiau žodyną. Ir voila - išmokau naują (praktiškai net tris naujus) prancūzišką žodį :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tikrai smagu, kai nežinant ir iš nežinojimo, sužinai kažką tokio, kas iš tikro turi didelę ir skirtinga reikšmę.

    P.S.: Rūta, labai prašau, kreiptis į mane "tu", bet ne "Jūs"!? Kadangi esame (manau) bendraamžiai ;)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Dabar susimąsčiau, ar kefyras tikrai faršą "klijuoja", nebent faršo taisymo metu, kol žalias, vis kai gaminu koldūnus, ar kokius čeburėkus, faršo lieka:)tai metu į keptuve ir pakepu kotletuku, bet su kefyru, jie man gaunasi labai birūs, na nebent labai nedaug pilti, maniau, kad kefyrą pila dėl sulčių.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Aš irgi manau, kad kefyras neklijuoja, o pilamas dėl skonio ir įdaro sultingumo. Pila ne tik kefyrą...pieną, grietinėlę, grietinę arba sultinį. Čia turbūt kaip kam skaniau ir kaip kas įpratęs ;)

    AtsakytiPanaikinti
  12. pritariu minčiai, kad kompanijoje pasigamina greičiau ir atrakcija gera..;) nes vienam vargo užtektinai..;)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Srove ,Laura esate teisios, tai ne tik dėl lipnumo, o ir dėl skonio (iš ilgo rašto, nukrypstu į kraštą) :) taip pat tikiu, jog panaudojus didesnį kiekį kefyro, jis atliktų kitokią funkciją. Vien žo - koldūnų skonis tikrai labai geras!

    Oditele, tą sykį, koldūnus ir gaminome kompanijoje :)

    P.S.: jergau margau, kai dabar pagalvoju, kai mano mama viena turėdavo prigaminti koldūnų visai šeimai, o mūsų tai iš viso buvo 8 - eina sau.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  14. Koldunai tikrai yra geris, pritariu 100%. Noreciau paklausti del pirmos nuotraukos, rasai, kad reikia tik kiausinio tryniu, bet ten ant to miltu bokstelio izvelgiu ir trynius ir baltymus...

    AtsakytiPanaikinti
  15. Viktorai, pasitaisau, esi teisus, pataisysiu tekstą, stebiuosi kiek klaidų privėliau, o tuo pačiu ir nelabai (nežinau apie ką galvojau, kai tai rašiau, čia vis ta skubantis gyvenimo tempas ir matyt susidariusi įtampa .. :) sorry lb) ! Ačiū už pastebėjimą! ;)

    AtsakytiPanaikinti
  16. O vau, koldūnai! Paskutinį kartą turbūt gaminau vėlyvoj vaikystėj, kai... dar nebuvo šaldyto maisto skyrelių ir prekybcentrių, hahaha :))

    O jei kalbėtume apie itališką atitikmenį, jau senokai dairaus raviolių lentos specialios, su tokiom skylutėm, turbūt žinai. Sako, lengvina gamybos procesą :)

    AtsakytiPanaikinti
  17. Jurgita, žinau apie ką kalbi, aš irgi noriu, tik ne visai koldūnams ar ravioli/gnocchi, o labiau pasta "kombaino" :)

    O tiems, kam gali būti įdomus ravioli/gnocchi visi įrankiai (lentos, kočėlai, "kombainiai"), pridedu nuorodą (tikiu, jog kiekvienas sau ras ką nors!):

    http://www.kasbahouse.com/villawareonline/cavatelliandraviolimakers.asp

    AtsakytiPanaikinti
  18. Patys skaniausi koldunai, kokius kada nors valgiau. Pasigamint visiskai nesudetinga ir nesunku. Didelis ACIU!!!

    AtsakytiPanaikinti