Triušienos troškinys Itališku būdu

Vis susimąstau apie maisto ruošimo skirtumus, kaip jie kinta laikui bėgant (šimtmečio laikotarpio atžvilgiu)?

Turiu jau kokias 9 knygas iš 18 a. - 19 a. laikotarpio (daugelis prancūzų virėjų, ), tad pavarčius tų knygų receptus ir pažvelgus atidžiau į gaminimo eigą, pastebiu tai, ko dabar dažniausiai nedarome, o jei kas nors ir daro, tai retas! 

Susimąstėte, ko nedarome? Pagalvokite dar kartą ..

Reta šeimininkė/šefas dabar gauna/perka triušį su kailiu ir viduriais. O kuri/kuris sugebėtų nudirti kailį nuo triušio ir jį išdaryti/pamarinuot/paruošti ant stalo? 

  Gerai, tarkim mums nereikia šiandien išdarinėti žvėrienos, o jau turim "gatavą" filė. Kad iš jos paruošti nuostabų troškinį, reikės skirti tam apie 2 - 4 valandas, tačiau šiuolaikinį gyvenimą gyvenančiam žmogui, tai irgi pernelyg sunki užduotis. Todėl jam lengviau pasičiupti kokią vištienos ar kiaulienos mėsytę, įmesti kelioms minutėms į keptuvę, šalia į lėkštę įdėti raugintų kopūstų su spanguolėm ir kelias virtas bulves.. Oi atsiprašau, juk dar čia privalomas kečupas, nes patiekalas būtų per sausas!

 

Suprantu, dabar yra p.c., kur tiekia paruoštus produktus (filė). Taip taip, dabar kiti laikai, žmonės nebeturi laiko išdarinėti vištų, triušių ir t.t. Visi taip skuba gyventi, kad virtuvėje praleistos 2 - 6 valandos - skamba lyg gėdinga nuodėmė. Maistui nebeskiriama tiek dėmesio, kiek anksčiau. Šiendien lyg ir gėda, turėti tradiciją, ruošiant maistą, labiau svarbu užsidėti ant savęs žinomą etiketę (rūbus), vairuoti tviskantį automobilį, bet visiškai nesvarbu, ką įdėti į skrandį. Pažiūrėkite, kiek daug prabangių automobilių stovi eilėje ir laukia savo "skaniai" paruošto maisto prie McDonald'o (gal aš čia per riebiai?).

Pagrindinį skirtumą pastebiu, anuomet, daugelis pagrindinių patiekalų užtrukdavo pagaminti nuo 1 valandos iki 8 valandų, nes visi ingredientai būdavo natūraliai paruošti, t.y. padažai ruošiami sultinio pagrindu, o geram sultiniui paruošti reikia minimum 4 valandų ir tik tada ruošiamas padažas. Be abejonės, kol virdavo sultinys, mėsa lėtai marinuodavosi (kartais jau antra para, o kartais užtekdavo tų keturių valandų) ir laukdavo savo triumfo akimirkos, kol pateks į šeimininkės rankas ir virs nuostabiu skonio kūriniu! Ar pastebėjote, jeigu maistą ruošiate labai senu recepto pagrindu ir šiuolaikiniu receptu - šių patiekalų skoniai yra mažai panašūs (čia matyt, norėdamas prabrėžti savo mintį, taip stipriai perdedu, dovanokit!). T.y., pagal ankstesnius receptus ruošto maisto skonis yra labiau išbaigtas, o šiandieniai receptai yra orientuoti greitam rezultatui pasiekti. Manau, anksčiau gaminamas maistas, vien dėl savo natūralumo, būdavo skanesnis, nei dabar.

Todėl noriu paklausti, kur preliudija į dabar ruošiamą maistą?

 --------------------------------------

 Gerai, aš nenoriu tikrinti Jūsų kantrybės ilgu maisto ruošimu, nors ateityje tikrai įterpsiu ne vieną protėvių skanėstą, kuriam jie skirdavo ypatingą dėmesį! ;) 

Pasidalinsiu nuostabiu triušienos troškiniu, kuris savo skoniu mane pribloškė ir nunešė į neatrastus skonių klodus ar dar velniai žino kur..? :) Jeigu, nuo šiol, kas manęs paklaus: "Mindaugai, pasikviečiau draugų savaitgaliui, tad ką rekomenduotum jiems paruošti vakarienei?" Dabar tikrai nedvejodamas atsakyčiau: "Paruošk triušienos troškinį itališku būdu" ;) 

Triušienos troškinys Itališku būdu

Porcijų kiekis: 4 - 5 (didelės) arba 7 - 9 (vidutinės).

Paruošimo laikas: 3 val. ( 2 valandas troškinsis, todėl realaus darbo būtų tik apie valandą).

Ingredientai:

- 1 didelis triušis (šiam receptui tinka ir laukinis zuikis)

-  To paties triušio/zuikio kepenėlių (nebūtinai)

- Pusė puodelio Kalamata alyvuogių ar kitų juodųjų alyvuogių su kauliukais (nebūtinai)

- 4 valg. šaukštai extra virgin alyvuogių aliejaus, plius kepimui ( kepimui galima naudoti ir taukus)

- 3 dideli svogūnai (supjaustyti į 8 dalis)

- 1 arb. šaukštelis šv. šalavijų ( jei neturite, tuomet 1/2 arb. šaukštelio dž. šalavijų)

- Kelios didelės šakelės šv. rozmarino ar viena šakelė dž. rozmarino

- Puodelis raudono sauso vyno (tinka merlot, vranec, chianti ar kitas tirštesnis vynas)

- Kelios šakelės čiobrelių (tinka šviežias ir džiovintas)

- 6 skiltelės česnako

- 125 g brendžio

- 4 didelės morkos

- 3 šalotai

- 3 valg. šaukštai miltų (naudojau kvietinius)

- Skardinė konservuotų pomidorų su sultimis (pomidorus susmulkinti)

- 2 valg.šaukš. pomidorų pastos (aš naudojau naminio pomidorų padažo)

- Šviežiai grūstų druskos ir pipirų, taip pat raudonųjų pipirų.

Marinavimui:

Triušį supjaustyti dalimis ir sudėti į puodą. Iš triušio gavau septynias dalis, nors šlauneles būtų galima dar labiau pasmulkinti (triušio šonkauliukų nenaudojau, jie sriubai labiau tinka). Atskirame indelyje supilti alyvuogių aliejų, sudėti čiobrelio šakeles, druską, pipirų ir sukapotus česnakus ir raudonuosius pipirus, viską gerai išmaišyti. Šiuo marinatu ištrinti triušį ir padėti vėsioje vietoje  nemažiau kaip 24 valandoms (aš marinavau 36 valandas).

Troškinio gaminimas:

1. Orkaitę įkaitinti iki +170 С temp. ir palikti.

2. Į plastikinį maišelį sudėti miltus ir triušio dalis, uždarytą maišelį stipriai pakratyti. Taip miltai padengs tolygiai visas triušio dalis, duodu 90% tikimybę - visi miltai bus išnaudoti. :)

3. Troškiniui reikia storasienio/storapadžio puodo (aš naudoju, kaip visada špižinį - kažkadaise mamukas jame ruošdavo maista). Puodą gerai įkaitinti, nustačius vidutinę ugnį. Šioje vietoje reikėtų naudoti alyvuogių aliejų, o aš naudojau anties taukų. Morkas supjaustyti stambiai (2-3 сm storio griežinėliais), svogūnus į aštuonias dalis, šalotus per pusę, viską sudėti į puodą ir pakepinti kelias minutes. Pakepintas daržoves išimti iš puodo ir atidėti laikinai į lėkštę.

 4. Atskiroje keptuvėje supilti alyvuogių aliejų ( aš naudojau anties taukus), gerai įkaitinti. Kai matysis balti dūmeliai arba pradės burbuliuoti šiek tiek, tuomet jau laikas sudėti triušo dalis. Apkepinti iš abiejų pusių, kad būtų apskrudę ir įgytš rusvą aukso spalvą. Iškeptus atidėti atskirai.

5. Puode sudėti sluoksniais triušio dalis ir pakepintas daržoves, supilti vyną ir brendį, skardinę konservuotų pomidorų skardinę, pomidorų pastą/padažą. Nustačius didelę ugnį, patroškinti apie 15 - 20 minučių, kol nugaruos šiek tiek skysčio. Tuomet sudėti prieskonius bei gerą žiupsnį druskos su pipirais, uždengti puodą ir įdėti į orkaitę kelioms valandoms. Kas kokį 45 minutes žvilgelti ar netrūksta skysčio (nes kiekviena orkaitė skirtingai kaitina), jei trūksta, papildomai įpilti stiklinę virinto vandens (šalto nevalia)/sultino ir pusę puodelio vyno (taip gausis tolygi proporcija tarp vyno ir vandens/sultinio).

Čia fotkinau su "Lomo" funkcija, tai žiū, jog gavosi toks "senobinis" efektas :)

6. Čia dar viena svarbi akimirka, nors ji neprivaloma. Likus troškiniui troškintis 20 min., išimti puodą iš orkaitės, sudėti kepenėles ir alyvuoges, uždengti puodą ir atgal į orkaitę.

Galima patiekti su makaronais, bulvių koše, virtais ryžiais ar česnakine duonele (mes taip ir padarėme) ir žinoma raudonu vynu.

Įdomu: Jeigu neturite triušienos, šiam receptui tikrai tiks dalimis supjaustyta vištiena ar net gaidys. Labai rekomenduoju šį troškinį pasigaminti iš vakaro, nes jo skonis kitą dieną, bus dar skanesnis, kadangi triušiena ir daržovės išbrings. Mes taip ir padarėme, o skonis buvo nepakartojamas! Džiugu, jog šiuo troškiniu mėgavomės tris dienas :).

Savo gyvenimo be šio troškinio neįsivaizduoju :) Bon appetit!

P.S.: Jei yra kokių klausimų ir patikslinimų, būtinai rėžkit, noriu sužinoti naujų dalykų, o jei jie dar pagerintų šio troškinio skonį, tuomet tai tik dar labiau motyvuoja sužinoti, ką nors naujo! ;)

Picos tešla pagal "Silver Spoon"

Turbūt labiausiai pasaulyje žinomas Italų virtuvės patiekalas - pica (pizza). Taip taip, dabar ir maži, ir dideli tiek priprato prie picų, jog net nesusimąstome, kaip lengvai įsileidome šį patiekalą ant savo virtuvės stalo (sutinku, jog prie to, pačioje pradžioje labiausiai prisidėjo restoranai).  Pagrindinė šio patiekalo detalė, be kurio nebūtų/nepavyktų pagaminti dar daugiau įdomesnių kūrinių, t.y. picos padas - todėl jam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi tai visa ko pagrindas. Ilgai ieškojau to recepto (tikiuos, jog ateityje rasiu dar įdomesnių), kai pica gaunasi lyg traški, tačiau ne kieta, kitaip tariant, tvirtai minkšta ir skani :) Keletoje knygų esu skaitęs pamąstymus - "su kokiu gėrimu geriausiai užsigerti, valgant picą?" - štai keletas pateiktų pasiūlymų (čia jau pateikiu susistemintus variantus): visi sutaria, jog labiausiai tiktų gazuotas gėrimas, kaip mineralinis vanduo (patartina tas, kuris turi daugiau druskų ir mineralų), alus (beveik tobuliausiai tinka), naminė gira (gaminta namie - čia mano asmeninė rekomendacija) ar lengvai gazuotas jaunas baltas vynas. 

Taip pat noriu paminėti, jog pica neturi savo privalomos formos (labiau esame pripratę matyti tobulai apvalią formą), tai labiau nusprendžia šeimininkas, kuris ją gamina. Paprastai, kiek teko matyti (knygose ir per TV), Italijoje močiutės pakočioja su kočėlu ir kaip gavosi, taip (dažniausiai toks skersas blynas), o tada jau ten deda ką turi po ranka, kartais iš likučių nuo pietų ar vakarienės, o kartais "beleką" (joke!) :) Aš dažniausiai picų įdarus darau iš to, kas yra šaldytuve. ;)

 Paruošimo laikas: 3 val.  (tešlai iškilti)  ir 20 min. (tešlai paruošti)

Porcijų kiekis: 2 dideli picos pada

Ingredientai:

1. Pusantro puodelio aukšč. rūšies miltų, plius extra pabarstymui

2. 3/4 arb. šaukštelis druskos
3. 14 g sausų mielių
4. 1/2 šilto vandens (nors man trūko šiek tiek vandens, todėl aš pyliau papildomai)
5. Extra virgin alyvuogių aliejaus (naudojau 4 valg. šaukštus, plius extra rankoms šiek tiek, kai minkiau tešlą).

Miltus gerai sumaišyti su mielėmis ir druska. Iš miltų padaryti krūvelę (rekomenduoju tiesiai ant stalo ar spintelės gaminti picos tešlą). Krūvelės viduryje padaryti duobutę ir po truputį pilti vandenį  (turi susidaryti vandens balutė arba vaizdžiai tariant, turi atrodyti lyg sumažintas sniegu padengtas kalnas, o kalno viduryje ežeras - nežinau ar vaizdžiau sugebėčiau dar paaiškinti? :D ), o su šakute švelniais sukamaisiais judesiais vandenį maišyti su miltų sienelėmis, taip miltus po truputį įmaišant į vandenį, dar galima iš išorinų sienelių po truputų, su pirštais, papildomai dėti miltus į vandenį, taip greičiau išsimaišys. Maišyti iki tol, kol gausis košytė, o tada į darbą paleisti rankas. Minkyti su kantrybe ir meile ;) 

Nuotraukoje matosi, kaip minkau 1/2 tos tešlos, o kita pusė jau kameroje.

Tešla turi minkytis sklandžiai ir elastingai, tada ji bus paruošta. Išminkytą tešlos runduliuką padėti į dubenėlį, viršuje įpjauti kryžiuką, uždengti rankšluosčiu ir padėti šiltoje ir ramioje vietoje kokiom 3 valandom. Tešla turėtų padidėti dvigubai, nei buvo prieš tai.

Man šio runduliuko per daug, todėl pjaunu jį per pusę, vieną pusę kočiosiu picai, o kitą pusę dedu į kamerą ir užsišaldau sekančiam kartui. ;) Picą kočioti su kočėlu, ant lentos/stalo pabarsčius miltų, o ant kočėlo galima pabarstyti miltų ar ištepti alyvuogių aliejumi. Tešlos storis turėtų būti apie 0,5 cm, ne storesnis ( aš darau dar plonesnė apie 0,3 - 0,4 cm), na nebent ten planuojate dėti kokią karką ar panašiai? :p

Prieš kepant, kad pica neiškiltų ar pan., galima picos padą pabadyti šakute ar smeigtuku (čia reikėtų toje stadijoje, kai pica dar be jokio aliejaus ir pomidorų padažo).

Įdomu: galima daryti sprindžio dydžio picutes (ital. - "pizzette), ant galima dėti tokį patį įdarą, kaip ir ant didelių. Jos dažniau naudojamos kaip užkandis. 

Jeigu bus kokių pastebėjimų, išsakykit, o aš mielai lauksiu! ;) 

Bon appetit!

Klasiški naminiai koldūnai

Na va, pagaliau, šiek tiek klasikos! ;) Kad ir kiek teko ragauti užšaldytus koldūnus (iš parduotuvės), niekur nei per pusę, nepriartėjo prie to skonio, kurį gauni gaminant namie (bent jau pas mane ir mano mamą :) ).

Gerą pusamžį Lietuva buvo Tarybų Sąjungos dalimi (puikiai pamenu, kai citrininių ledų bėgdavau pirkti už 3 kapeikas, dabar tokių su žiburiu kažin ar rasi? Turiu omeny, nei tokių pigių, nei tokio skonio :D ), o tuo laikotarpiu, daugelis sąjungos narių (šalių) spėjo įsisąmoninti ne vieną, naują, virtuvės receptą iš kaimyninės Sąjungos narės - čia viena iš versijų: po Antrojo Pasaulinio karo, lietuvoje liko gyventi daug skirtingų tautybių kareivių (kovojusių už TSSR): rusų, totorių, kazachų ir kitokio bieso, kurie su savimi atsinešė ir integravo pas mus ne vieną naują patiekalą (plovas, koldūnai, pyragėliai, sriubos, šašlykai, o dar kur gėrimai ir t.t.). Taip, per laiką, daugelis sąjungos virtuvių patyrė asimiliaciją ir šiai dienai, tų panašumų rasime labai daug, bet apie juos gal kitą kartą.. šiandien apie koldūnus ;) Mano galva, mes koldūnus paveldėjome iš Rusų, o gal net kazachų, bet čia jau diskusija verta nemažai vyno.. Rusijoje koldūnai vadinami - pelmeni, Italijoje - ravioli ir tortellini, Sibire - manti (nors ta pati Rusija, vistiek Manti reikia išskirti, jie yra tikras gėris), o dar kur Azijos šalys su savo koldūniškom variacijom, velnias ten ir koją nusisuktų, jei reiktų suskaičiuoti, kokioj valstybėje, kokie koldūnai gaminami ir kokie padažai naudojami.. ?  Proceso gamyba yra labai paprasta, tik va su kantrybe ... hmmm... Ką gi, prie esmės (žemiau žr.):

Porcijų kiekis: 3- 4

Paruošimo laikas: apsišarvuokit kantrybe ir į laikrodį net nežiūrėkit, keli alaus buteliai ar vyno taurės padės greičiau ir smagiau šį procesą pagreitinti! :)

Ingredientai:

Tešlai paruošti:

1. 3 dideli puodeliai miltų

2. 3 kiaušiniai (kamb. temperatūros)

3. Puodelis šilto vandens

4. Druskos žiupsnelis

Koldūnų įdarui paruošti:

1. 600 g naminio faršo (50% kiaulienos ir  50% jautienos)

2. 1 svogūnas

3. 5 valg. šaukštai kefyro

4. Nedidelė sauja mairūno (geriau šviežio, o jei džiovintas, tuomet du arb. šaukšteliai)

5. Keli arb. šaukšteliai druskos ir šaukštelis maltų pipirų

6. 1 kiaušinis

Pirma reikia pasiraitoti rankoves, o tada pradėt tešlos gamybą. Miltų krūvoje padaryt duobutę kiaušinių tryniams. Su šakute, vis įmaišant šiek tiek miltų į kiaušinius, maišyti, kol kiaušiniai susigers į miltus. Kai bus sausa tešla, tuomet po truputį pilti vandenį ir į darbą paleisti rankas.

Tešla turi gautis kietoka, na ne visai kaip plyta ;p Tešlą reiktų minkyti nemažiau, kaip 20 min. Tada palikti ją ir leisti pastovėti min 30 min.

Kol tešla bręsta, yra laiko pasiruošti koldūnų įdarui - faršui. Sukapotą svogūną, kiaušinį ir prieskonius, sudėti į faršą ir labai gerai išmaišyti su rankomis. Taip pat sudėti kefyrą, jis atlikt "klijų" funkciją, t.y. faršas bus labiau sukibęs.

Kai faršas ir tešla paruošti, laikas Gaminti koldūnus.

Iškočioti kuo didesnį blyną, kokių 3 mm storio. Daug

 nesimėtėm, ką uždėti ant tešlos - koldūnų formai išgauti - pasinaudojom klasikiniu "granionyj stakan" forma :) Viskas ėjosi kaip iš pypkės!

 Kai jau įpusėsit, galite užkaisti puodą su vandeniu, o į puodą sudėti kokius 6 lauro lapelius, kelis šaukštelius nemaltų pipirų ir druskos pagal skonį.

Koldūnų lankstymo "menas" yra labai paprastas: tešlos kraštelius užlenkti sandariai,  turi gautis pusmėnulio forma (arba liaudyje žinoma, kaip "čeburėkų" forma), tuomet esančius kampų galiukus sujungti vieną su kitu. Taip susidarys įdomi "kepurėlės" forma.

Koldūnus pabarstyti miltais (kad koldūnų tešla nepriliptų prie kitų koldūnų) ir krauti vieną ant kito.

Iš visų produktų, gavosi dvi didelės lėkštės. Jei dalies nevirsite, tuomet galite užsišaldyti kameroje ir suvartoti kitam kartui ;)

Kai vanduo užvirs, pasklis malonus lauro lapelių ir pipirų aromatas, va tuomet ir sudėti koldūnus, o virti apie 8 - 10 min. Jeigu manote, jog dar yra neišvirę koldūnai - paragaukit kokį viena ir matysite ar dar palitki keliom minutėm ar ne. Mėsa turi gautis sultinga, nei per sausa, nei per "palaida"/"skysta, žo, stebėkite!

Išvirtus koldūnus patiekti su grietine ir pipirais;grietinės ir spirgučių padažu, dar galima šiek tiek acto (čia taip Rusijoje mėgstama), na o prie koldūnų labiausiai tiktų kefyro "granionas" arba atšaldyso "degtienės" taurelė, tad Bon appetit!

P.S.: Keista, iš kur atsirado tas žodis faršas.. ? :/ ir beje, labai smagu koldūnus gaminti draugų kompanijoje, pabandykte pasidaryti koldūnų balių - geras vakaro praleidimas - GARANTUOTAS! ;)

Burokėlių salotos su keptu ožkos sūriu

Prieš kelias savaites bendradarbis K., o tiksliau jo žmona A., pakuždėjo nevirtų burokėlių su gražgarstėmis ir keptu ožkos sūriu receptą. Buvo neįprasta vien tai, jog į salotas, kaip pagrindinis ingredientas, įėjo žali burokėliai, tačiau galutinis rezulatas labai nustebino, todėl vakar, dar kartą, jų pasigaminom! Visiems labai rekomenduoju šias salotas, jos nustebins ne tik savo paprastumu, o ir skonių įvairove: burokėliai saldžiarūgščiai, gražgarstės įneša šiek tiek sodrumo, o keptas ožkos sūris suteikia to švelnaus skalsumo, ko pabaigoje - gauname unikalų skonį! Beje, jos yra labai sočios, todėl mums duonos neprireikė visai.

Paruošimo laikas: 30 min.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai:

• 3 vidutiniai nevirti burokėliai (vienas burokėlis telpa į saują)
• 2 saujos gražgarsčių salotų lapų
• 1 ožkos sūris
• 1 didelis apelsinas
• 1 arba 2  nedideli mėlynieji svogūnai (pagal skonį)
• 3 valg. šaukštai balzamiko acto( geriau būtų Balsamico di Modena rūšis)
• Šviežiai grūsti druska ir pipirai bei keli šlakeliai aukščiausios rūšies alyvuogių aliejaus ( naudokite geriausią aliejų, kokį tik galite sau leisti )
• 1 obuolys (nebūtinai)
• Šiek tiek graikiškų riešutų (nebūtinai)

Plonais šiaudeliais supjaustytus burokėlis ir svogūnus sudėti į indą, ant jų išspausti visas sultis iš apelsino, supilti balzamiko actą, druską ir pipirus - viską smagiai išmašyti ir palikti marinuotis 20 min. Marinuotus burokėlius sudėti į lėkštes, ant viršaus salotų lapus, tuo tarpu įkaitintoje keptuvėje pakepinti sūrį iš abiejų pusių ( apie 3 - 4 minutes), ant sūrio turi užsidėti vos parudavusi plutelė ir iškarto dėti ant salotų. Labai tinka raudonas vynas, bon appetit!

P.S.: Pridedu ožkos sūrio nuotrauką (fotkinau parduotuvėje su mob.) 

Dienos pietūs (darbe) - 3

Avinžirnių salotos su vištiena ir fetos sūriu.

Vis iš inercijos pradėjau šiek tiek daugiau vakarais virtuvėje užtrukti, ruošiant pietus, rytojui į darbą įsidėt. Šios avinžirnių salotos yra itin sočios, jos labai praverstų bet kokioj ilgoj kelionėj, nes jų tiek nedaug suvalgai, o jauties baisiai sotus, be to, jos yra labai sveikos! Dovanokit dėl mano nuotraukų pateikimo, jog vis gaunasi, jog pietų dėžutę nufotografuoju rytais, kai sumaišau visus ingredientus. Taip pat tikiuosi, jog ta juoda dėžutė Jūsų nenervina ;) Ji labai gera, pati ta, nieko per ją nesimato, todėl kolegos nenužiūri niekada ;) 

Ingredientai:

• Nedidelė sauja dž.avinžirnių
• 100 g saulėje džiovintų pomidorų
• 80 g sūrio Feta ar pan.
• 1/2 vištienos krūtinėlės
• Didelė sauja porų
• Šiek tiek šv.čili pipiro (nebūtinai)
• Keli valg. šaukštai daigintų pupelių/žirnių (nebūtinai)
• Skiltelė česnako
• 1 valg. šaukštas alyvuogių aliejaus (geriausio, kokį tik galite sau leisti), druskos ir šv. grūstų pipirų

Avinžirnius pamirkyti per dieną (aš išeinant į darbą, juos užmerkiu, o vakare išverdu) ir išvirti ( apie 40 min.), nusausinti ir atidėti į šoną. Porus, česnako skiltelę su čili pipiru smulkiai supjaustyti ir šiek tiek pakepinti (vis 2 min.) keptuvėje, viską atidėti į atskirą lėkštę. Vištienos krūtinėlėje padaryti įpjovas ir kepti po 3 - 5 minutes iš abiejų pusių, kai iškeps, supjaustyti kubeliais. Saulėje džiovintus pomidorus smulkiai supjaustyti. Visus ingredientus sumaišyti, paprieskoniuoti ir įmaišyti alyvuogių aliejų. Kadangi šios salotos yra labai sočios, todėl man prie jų duonos nereikėjo. Bon appetit!

Dienos pietūs (darbe) - 2

Šį kartą pasidalinsiu itin paprastu, pigiu, labai greitu ir labai skaniu patiekalu, kuris gali būti kaip pagrindinis, na o jei naudosite kaip garnyrą, tuomet patiekalui, tai suteiks įspūdingesnį skonį (jau išbandyta)! Tai grikiai su mėlynojo pelėsio sūriu ir gražgarsčių salotomis. Dažniausiai jį naudoju kaip atsarginį planą, t.y. kadangi jam pagaminti nereikia beveik jokio dėmesio, todėl jį laikau kaip kokį apsidraudimą ;) Jis taip pat turėtų labai tikti vegetarams, kadangi jame nėra jokios mėsos. 

Paruošimo laikas: 13 - 15 min.

Porcijų kiekis: 1 asmeniui

Ingredientai: 

• 80 g nevirtų grikių
• Sauja gražgarsčių salotų
• 50 - 70 g mėlynojo pelėsio sūrio (Blue rūšies)
• 6 saulėje džiovinti pomidorai (nebūtinai!)
• 1 valg.šaukštas extra virgin alyvuogių aliejaus, druskos bei pipirų

 Grikius išvirti (apie 15 min), nusausinti ir sudėti į pietų dėžutę, o ant karštų grikių sudėti kubeliais supjaustytą sūrį, salotas, alvuogių aliejų, druską ir pipirus. Viską gerai išmaišyti ir marš į darbą. Kartais darbe pasišildau, o kartais tiesiog šaltą valgau, nes man taip patinka. Jau buvau minėjęs, jog grikiai paruošti šitokiu būdu, puikiai tinka kaip garnyras prie mėsos, kaip pvz.: kepenėlės, vištienos filė ar net žuvies filė. Bon appetit!

 P.S.:  Beje, dar būtų galima pridėti saulėje džiovintų pomidorų, šį kartą jų neturėjau, tačiau aš juos taip pat naudoju. Man labai patinka tas pelėsinio sūrio poskonis, kadangi grikiai yra švelnaus skonio, todėl jis suteikia sodrumo natą, o gražgarstės įneša tam tikro šviežumo - rekomenduoju! ;)

Keptų pomidorų sriuba (rudeniui kaip tik!)

Spalis įsibėgėjo, medžių lapai Vilnių nuspalvino geltonai rusva spalva. Kažkaip lyg ir buvau pasiilgęs šitų spalvų, to ramumo, šis ruduo liuliuoja mane, kaip niekad, gal senstu, velniai žino?! :) Nors dar neprasidėjo lietingi orai, tačiau ši sriuba labiau tiktų grįžus po darbo, lyjant stipriam lietui ir pučiant žvarbiam vėjui.

Dėl keptų pomidorų ir keptų česnakų, jos skonis tampa dar labiau įdomesnis, žinoma, dėl sodraus sūrio skonio, jis tampa tik dar labiau spalvingesnis, kaip ir šis ruduo. Oj, kaip čia man rudeniškos mintys lenda galvon.. 

Paruošimo laikas: 2 val.

Porcijų kiekis: 2 didelės (jei tai bus pagrindinis patiekalas), 4 mažos (jei tai bus patiekiamas kaip užkandis)

Ingredientai:

• 1,2 kg gerai prinokusių pomidorų (naudojau slyvinius)
• 2 valg. šaukštai extra virgin alyvuogių aliejaus
• 4 česnako skiltelės į sriubą ir dar 2 skitelės kepant pomidorus orkaitėje
• 1 arbatinis šaukštelis smulkiai pjaustytų šviežių čiobrelių lapų arba 1 / 4 šaukštelio džiovintų
• 4 puodeliai vištienos ar daržovių sultinio
• Vienas svogūnas
• 120 g aštraus skonio sūrio, kaip Džiugas, Čedaris ar koks kitas
• Sauja šv. bazilikų lapelių, kelios tankesnės šakelės čiobrelio, druskos ir pipirų
• 1 arb. šaukštelis raudonųjų pipirų
• 4 baltos duonos riekelės, tiks čiabata, prancūziškas batonas ir kt.

 Įkaitinkite orkaitę iki +180 С temperat. Į blėką įkloti foliją, joje sudėti per pusę perpjautus pomidorus, dosniai pabarstyti druska ir pipirais. Pomidorus, keliais mostais, apšlakstyti  extra virgin alyvuogių aliejumi. Ant pomidorų užbarstyti smulkiai sukapotas česnako skilteles (aš naudojau dvi labai dideles).  Kepti apie 1 valandą, kol pomidorai šiek tiek apskrus, t.y. pomidorų krašteliai taps rudos spalvos (nuotrauka žemiau).

 

Kol pomidorai kepa, reikia pasiruošti sultinuką. Aš turėjau kameroje užšaldyto sultinio, todėl užvirinęs vandenį, tiesiog įdėjau sultinio koncentratą ir "gatava"! Na, o jei neturite sultinio, tiesiog į verdantį puodą su vandeniu pridėkite įviariausių daržovių, kaip morka, svogūnas, salieras, bulvė, bei nepamaišytų porą vištienos kaulų (jei vakar ar šiandien valgėte keptą vištieną/kalakutieną - viską virti apie valandą, nukošti per sietelį ir naudoti sriubai.

Iškeptus pomidorus sudėti į smulkintuvą, įpilti alyvuogių aliejaus kelis šaukštus, viską susmulkinti iki vientisos masės. Masę su susmulkintais bazilikų lapeliais ir česnakais, sutraiškytais raudonaisiais pipirais ir čiobreliais, visa tai sudėti į verdantį sultinį ir nustačius didesnę nei vidutinę ugnį, neuždengus puodo, virti 25 minutes.

Kol verda sriuba, reikia keturių, 2-3 cm bet kokios baltos duonos riekelių,  jūsų pasirinkimas (arba 16 1 colio skiltelių BAGUETTE prancūziško batono ar čiabatos ar dar kt.), kepinti orakitėje apie 7 min. kol apskrus. Truputį sviestu iš vienos pusės patepti, taip pat užtepti tarkuoto žalio svogūno. Sūrį stambiai sutarkuoti. 

Orkaitę įkaitinti iš naujo iki +160 С temp. Išvirtą sriubą supilstyti į dubenėlius, dubenėlyje ant sriubos uždėti apskrudusią duonos riekelę (apteptą su sviestu ir tarkuotais svogūnais), o ant duonos gausiai užbarstyti sūrį. Dubenėlius sudėti į orkaitę ir kepti 25 min.

 Patiekti su balta skrudinta duona (ištrinta česnaku ir užtepta sviestu).  Šią sriubą dedu prie mėgiamiausių sriubų sąrašo, labai skani, šiek tiek primena prancūzišką svogūnų sriubą.

Bon appetit!

Dėmesio: SKELBIMAS -> ieškau "senovinės" rusiškos vaflinės..

Kai ėjau į pirmą klasę, mamos draugė S., iš pirmo aukšto, atnešdavo tą pajuodusią rusišką vaflinę, kuri kepdavo nuostabiausius vaflius, kokių dabar nebetenka ragauti. Turiu keletą apdulkėjusių vaflių receptukų, tad nesinorėtų, kad jie į pelenus pavirstų, todėl išnaudodamas šį informacinį kanalą, skaitytojau, noriu paklausti,: kas parduotų man tą rusišką valfinę?

Dienos pietūs (darbe) - 1

 Dienos pietūs - kartais tai skamba kaip retorinis klausimas, o kartais jis tiesiog nervina, nes jau pabodo "X" kavinė, kadangi joje maistas kartojasi du metai, kitoje vis gauni siurprizą į lėkštę, o dar kitoje pamačius patiekalų kainas, plaukai piestu stojasi! :/ Gyvenimas verčia daryti išvadas, nes tas maistas, kurį gaunu kavinėse, manęs nebetenkina (o ir nauja krizė jau beldžiasi į duris), todėl nutariau gamintis rytojaus dienos pietus namie ir neštis į darbą. Kaip gerai, kiek daug išvengiu papildomų "grūzinančių" kolegų klausimų: "kur pietausi?", "gal paveši?", "o kiek ten pietūs?", "kas pietums?". Taip pat susitaupo bereikalingi važinėjimai ir arbatpinigiai - vadininkite mane gobšuoliu ar kaip tik norite, sakau teigiamas puses - bent jau dabar matau daugiau pliusų nei minusų. O užbėgant "atmazui", jog "nėra kada vakare pasiruošti maisto rytojui" ar "nesugalvoju ką čia pasigaminus" - nagi, tik reikia daugiau pastangų/fantazijos įdėti ir viskas - "vuoliaaa"! ;) 

Nuo šiol dalinsiuos savo dienos pietumis, o receptai yra lengvi ir greitai pagaminami bei pigūs! Štai pirmasis bandymas: Lavašo suktinukai su špinatais, kumpiu bei varškės sūreliu.

Ingredientai:

Lavašas8 griežinėliai bet kokio kumpio

10 šaldytų špinatų kubelių (galima ir šviežių špinatų, tik jų reikėtų kokio 300 g)

1 pakelis varškės sūrelio (galima ir lydyto sūrelio)

Druskos, pipirų ir čiobrelių.

 Lavašą ištepti sūreliu, ant sūrelio sudėti išvirtus/šviežius špinatus, supjaustytus kubeliais kumpį bei prieskonius. Lavašą suvynioti į vyniotinio formą, palikti porai valandų, kad sustingtų, o tada supjaustyti griežinėliais ir bon appetit! ;) Beje, čia galima pridėti visko, ko širdis geidžia!

Unikalus penktadienis su Latvijos geriausių šefų maistu ...

Penktadienį buvau mokymuose Rygoje, diena praėjo labai įdomiai, o vakare restorane "3 pavaru restorans" (pagal vertima lyg ir 3 virėjų restoranas) - vakarienės metas .. Net nežinojau, kad mums valgį ruoš vienas geriausių Latvijos šefų - Martins Sirmais. Čia daug neprikalbėsi, kaip sakoma, kai kada vaizdas pasako daugiau, nei žodžiai, tad pridedu nuotraukas, kurias dariau per savo mobilų telefoną. Esminį vaizdą pamatysite, tik kai kurios nuotraukos šiek tiek nekokios, nes aš tą vakarą ėjau ne fotogrofuoti, o vakaroti! ;) 

Vienas geriausių Latvijos šefų - Martins Sirmais 

Vienas iš Švedijos nacionalinių valgių - sūdyta lašiša su rugine duona, žemės riešutais ir  medumi. Neįprastai, tačiau labai skanu! ;)

Ledai gaminti su azotu.. man tai buvo nauja  :) 

Įvairiausi užkandžiai ... orginalus ir paprastas pateikimas ..

Prikepta itališkos duonos fokačia ir pomidoriukai, o ten toliau ir  Kalamata alyvuogės.. mmm.. vynas  džiaugėsi turėdamas tokią nuostabią kompaniją mano skrandyje :) heheheeeeeee

Kiek mano blaivi galva pamena, tai buvo "namie užtaisytas" romas su rozmarinu, šv.apelsino žievelėmis ir cinamono lazdele - skanu .. ;p