Benedikto kiaušiniai - 2 triukai, kaip juos pagaminti lengvai

Kai praeitų metų pavasarį lankiausi Londone, iš ten parsivežiau labai gerą kulinarinę knygą F. Baker brothers, apie kurią jau rašiau. Taigi, toje knygoje buvo Benedikto (spėjama tai pavadinta popiežiaus garbei) kiaušinių receptas, iš pirmo požiūrio šis patiekalas atrodė itin paprastas: pakepini bulkutę, griežinėlis kumpio, ant viršaus virtas kiaušinis savo marškinėliuose ir kaip dera tikram popiežiui - papuoštas olandiško padažo skraiste. :) 

Ai, kad puoliau gaminti vieną rytą, pamaniau sau - žmonikė bus apstulbusi tokiais pusryčiais. Pradėjau 9:00 ryte. Aišku, aš juk norėjau net angliškas bandeles autentiškai išsikepti, o kol gaminau, viską fotkinau ir tada žmona įėjusi į virtuvę 15:00 valandą, paklausė: "Tai kada mes pusryčiausime?" Kaip buvo smagu suktis virtuvėje iki tol, kol sužinojau, jog šešios valandos dėl kažkokios bandelės su kiaušiniais - gal žmonės išprotėjo? Ir kuo šis patiekalas toks geras, kad taip ilgai jį ruošti reikia? Nusivyliau. Bet ne dėl to, jog nepavyko ir ne dėl to, jog olandiškas padažas pavirto į majonezo krekenas (dėl to padažo, daugelis virėjų/šeimininkių ir baidosi šio patiekalo), o dėl to, kad įdėjau tiek pastangų, o sėdėjau tik beviltiškai ramus. Pažadėjau sau, daugiau niekada tos nesąmonės negaminsiu!

Ir štai, metams prabėgus, iš kažkur vėl ta narsa atsirado išmėginti tai, kas mane buvo visiškai sužlugdę, net blogo nebenorėjau rašyti. Tad po atkaklių paieškų kaip GREITAI ir LENGVAI pasigaminti KARALIŠKUS PUSRYČIUS, aš juos paruošiau per vos 20 minučių. Šiame patiekale svarbiausias yra padažas ir marškinėliuose virti kiaušiniai. Daugelis aprašytų metodų yra iš tikro labai sudėtingi ir reikalaujantys itin gerų gaminimo įgūdžių. O marškinėliuose virti kiaušiniai, daug ką iš kantrybės ir į neviltį varo, kai su kiaurasamčiu persekioja tą vargšą kiaušinį, kurio nepastovūs baltymai tai nuplyšta beimant iš puodo, tai forma šlykšti gaunasi, tai dar koks nors velnias ten su jais pasidaro. Ai, geriau iš vis nevalgyti, nes valgis - ponų išmislas. :-} 

Pagaminimo laikas: iki 20 min

Porcijų kiekis: 2 (žmogui po du sumuštinius)

Ingredientai olandiškam padažui (hollandaise sauce):

- 2 kiaušinio tryniai

- 3 - 4 arb. š. sviesto 

- 1/2 šv. citrinos

- Druska ir pipirai.

Ingredientai Benedikto sumuštiniui:

- Balta duonelė/keksiukas (aš naudojau mėsainių bandeles arba pieniškas prie arbatos bandeles)

- 4 kumpio gabaliukai (labiausiai naudoja karšto rūkymo filė, bet mes vartojame skilandindinę)

- 4 kiaušiniai

- Valg. šaukštas baltojo vyno acto

- Keli koteliai šv. svogūnų/česnakinių laiškų.

Reikia užvirinti vandenį su puodu ir įdėti valg. šaukštą baltojo vyno acto. Aš tame pačiame puode padažą ir kiaušinius gaminau - taip man nereikia stovėti prie dviejų skirtingų puodų. Kol puode verda vanduo, į stiklinį dubenį (galite naudoti bet kokį) įmušti du kiaušinio trynius ir su šluotele  (gaminant padažą, reikia visą laiką plakti tik su šluotele) išplakti, tada įpilti du valg. šaukštus šalto vandens ir vėl suplakti. Dubenėlį su kiaušiniais uždėti ant užvirusio puodo (ugnis mažiau nei vidutinė), kad karštas vanduo šildytų dubenėlį su išplaktais kiaušiniais (taip kol gaminsis padažas - kiaušiniai sterizuosis). Nuo to momento, kai dubenėlis uždėtas ant puodo, reikia pastoviai maišyti šluotele, tam kad kiaušinių nepritraukų, tai truks apie minutę, gal dvi ar tris arba kol įkais kiaušiniai. Kai kiaušiniai įkaitę, laikas dėti sviesto gabaliukus (gabaliukas tai pusė arb. šaukštelio) - tai darau per penkis - šešis kartus. Pastoviai plakant, sviesto gabaliukui išsilydžius, dedu kitą gabaliuką ir taip, kol sudedu visą sviestą, tada reikia įspausti citrinos sultis ir druską su pipirais, vėl greitai plakti ir nukelti nuo ugnies. Jei padažas gavosi labai tirštas/kibus ar lipnus, tuomet galima įpilti dar kelis šaukštus šalto vandens ir išplakti, taip vanduo praskies tirštą padažą, jei vėl tiršta, tuomet dar šaukštą ar kelis vandens ir gausite kreminį majonezo konsistencijos citrinų skonio padažą. Jei iš pat pradžių gavosi per skystas padažas, t.y. per stiklinį dubenėlį matosi ant dugno kiaušinio trynys, o virš jo geltonos putos, tuomet būkite kantrūs, tai reiškia, jog šiek tiek per daug vandens, tad maišykite keliomis minutėmis ilgiau, per tą laiką nugaruos vanduo ir pasieksite tą tikrąją kreminę konsistenciją. Gaminant šiuo būdų, jis negali nepavykti! Nors kai kurie šefai sako, jog šis padažas t.b. skystas, tačiau kiti teigia, jog jis turi būti kreminės konsistencijos, bet kokiu atveju - skonis tas pats. :) 

Dabar antras svarbiausias patiekalo momentas - kiaušiniai savo marškinėliuose. Čia viskas paprasta, kai išmoksite šį triuką - kiaušinį įmušti į puoduką, tada iš puoduko atsargiai įpilti į sietelį (kuris naudojamas miltams sijoti), ir švelniais sukamais judesiais pasukti, taip kiaušinio baltymo dalis, kuri nepriklauso "tikrajam" baltymui, atsiskirs ir nuvarvės (aš tą nuvarvėjusią baltymo dalį panaudoju rytojaus omletui arba morengams), taip liks tik standus baltymas su kiaušinio tryniu, tuomet atsargiai atgal šį kiaušinį įpilti į dubenėlį ir taip pat atsargiai įlesisti į verdantį vandenį - virti nedaugiau nei tris minutes (bus puskietis), jei keturias minutes - bus kietas. Čia galima jau drąsiai išimti su šaukštu ir patiekti.

Bandeles perpjauti pusiau ir ant sausos keptuvės arba kol gaminasi olandiškas padažas, pašauti penkioms minutėms į +170 С orkaitę. Tada bandelę padėti į lėkštutę, ant jos uždėti kumpio gabaliuką, virtą kiaušinį savo marškinėliuose ir uždėti olandiško padažo, kuri galima pagardinti smulkiai kapotais svogūnų laiškais. 

Mėgstu iškarto pradurti kiaušinio trynį, kad jis išbėgtų, tada atpjovęs gabaliuką, sumaišau su olandišku padažu ir mėgaujuos šiuo karališku patiekalu. Žmonai taip patiko, jog paprašė antros porcijos (nors ji labai nemėgsta kiaušinių). Dar keli gurkšniai kavos, žmonos bučkis į žandą, tad lieka tik mėgautis, 

Bon appetit!

Apie recepto istoriją:

nors pagrindiniai šaltiniai teigia, jog šis patiekalas buvo prašomas pagaminti vienam dažnam Wall street'o brokeriui Lemuel Benedict, kuris Waldorf hotel per pusryčius užsakinėdavo šiuos pusryčius (1894 m.). 

Tačiau kiti istoriniai šaltinio pasako visai ką kitą, t.y. vienas žinomiausių 19 amžiaus šefų Charles Ranhofer išleidęs knyga "The Epicurean", būtent joje, pirmą kartą buvo paminėtas šis receptas, tačiau vienas sutapimas vistiek visiems neduoda ramybės, ar tikrai brokerio garbei jis buvo pavadintas ar kam nors kitam, bet patiekalas labai unikalus.

50 laipsnių temperatūroje kepta lašišos filė - paprasčiau nebūna

Prieš tris savaites buvau kulinariniuose kursuose su Jurga. Kursus vedė žinomas Lietuvos šefas - Tomas Rimydis, o tema buvo - modernioji kulinarija. Iš pradžių susidarė įspūdis, jog tai bus kažkas susiję su molekuline virtuve, bet ačiū dievui labai klydau. Viskas buvo kur kas paprasčiau. Dėkingas Jurgai, už tai, kad prirodė, tad nieko nelaukęs rišausi prijuostę ir kibome į darbus. Ai, gerai jau gerai, šiek tiek apie tai, ką gaminome: 50 laipsnių temperatūroje kepta lašišos filė su nuostabia bulvių koše bei svogūnų vinegretu - skamba gana keistai, kas per velnias ta lašiša bus tokioje temperatūroje? Nemeluosiu, labai dvejojau dėl šio patiekalo, bet labai klydau - tobulas patiekalas. Šitaip lašiša išsaugo visas geriausias savybes bei nuostabų skonį - drėgna, sultinga, lengvai gnybiasi (šį kartą peilį galėsi išleisti atostogų, šakutės užteks su kaupu!), o skonis dar iki tol buvo nepatirtas - labai lengvas skonis, mmmmm.... 

 Kitas gamintas patiekalas - vištienos muslinas su perliniu kuskusu, obuolių ir salierų salotomis bei duonos padažu - o kas čia dabar, sakėte muslinas? Tai labai aukšto restoraninio lygio patiekalas, paprasčiau tariant, tai smulkiai sumalta vištienos filė su grietinėle, čiobreliais ir baravykais, tada susukama į maisto plėvelę ir verda, bet apie jį, kitą kartą. O trečias patiekalas - desertas, kuris labai nuvylė, nes plaktą baltymą valgyti nelabai patiko (manau, šefas kažkur labai  skubėjo, todėl desertas liko apleistas)..  Apie tą lašišą, žmonai jau buvau gerokai galvą išūžęs, tad pagaliau radęs tinkamą lašišos gabaliuką iškarto nutariau pagaminti šį patiekalą. Beje, dabar pasaulyje yra "on top" šitaip ruošti lašišą, o stebina tai, jog tai labai paprastai paruošiamas patiekalas. Viskas čia taip tobulai dera, ta bulvių košė - nors nesu mėgėjas, bet ši bulvių košė mane pavergė. Žodžiu - kursai atsipirko su kaupu! :)

50 laipsnių temperatūroje kepta lašišos filė su svogūnų vinegretu bei bulvių koše

Gaminimo laikas: iki 1 val.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai bulvių košei :

- 5 bulvės

- 100 g grietinėlės

- Valg. šaukštas sviesto

- Šv. bazilikų sauja (nebūtinai, nors skaniau)

- Druska ir pipirai.

Ingredientai svogūnų vinegretui:

- Vienas nedidelis mėlynasis svogūnas

- 3 česnako skiltelės

- Nedidelė sauja krapų

- Keli svogūnų laiškų koteliai

- 3 valg. šaukštai baltojo vyno acto 

- Alyvuogių aliejaus, kad viską apsemtų

Ingredientai lašišai:

- 350 g šv. lašišos filė

- Valg. šaukštas druskos (su kaupu)

- 2 valg. šaukštai cukraus (su kaupu)

- Sauja šv. krapų.

Lašiša geriausiai pirkti kuo šviežesnę (keli šviežios žuvies simptomai: akys t.b. neapsitraukusios plėve, o atrodyti it gyvos žuvies (sunku apsirikti), paspaudus su pirštu žuvį, odelė turi atgal atsistatyti, kitaip tariant, duobutės nebeturi likti, priešingu atveju - žuvis ne šviežia, o šaldyta). 

Kai jau nuspirkote šviežią lašišos gabaliuką, tuomet su pirštais perbraukti per filė ir tose vietose, kur pajusite, jog duria, atsargiai užkabinę pincetu ašaką, greitu judesiu traukite - pamatysite kaip paprasta išrinkti visas ašakas. Tada smulkiai sukapotus krapus sumaišyti su druska ir cukrumi ir gausiai užpilti ant lašišos. Jei marinuotumėte per naktį, tuomet ryte jau galėtumėte mėgautis nuostabiai išmarinuota lašiša, šis marinavimo būdas atėjęs iš Skandinavijos, vadinasi - Gravlax. Aš marinavau žuvį 45 minutes (tik tiek turėjau laiko). 

Po to nuvaliau visą marinatą ir į 50 laipsnių įkaitusią orkaitę pošoviau 20 - 25 minutėms. Lašiša turi atrodyti lyg neiškepusi/pusžalė, tad nebijokite, vos tik atgnybsite, pastebėsite, jog vidus įgijęs keptos lašišos spalvą, tada drąsiai tiekite į lėkštes ir skanaukite!

Bulves virti tik su lupenomis, taip išsaugosim visus vitaminus ir turėsim labai turtingą, savo skoniu, buvlių košę. Kai bulvės išvirs, reikia nulupti, su skylėtu grūstuvu nedaugiau nei du kartus sugrųsti, įdėti sviestą su grietinėle ir nustačius mažą ugnį, maišant pakaitinti (šiame etape būtų galima naudoti šv. bazilikus). Tada pagardinti druska ir pipirais. Skanausite tikra bulvių koše. Bulvės su lupenomis, išsaugo visą savo skonį, o kai verda be lupenų, visas bulvių skonis išeina į verdantį vandenį.

Svogūnus su česnakais supjaustyti kuo ploniau, tada sudėti likusius ingredientus ir leisti pasimarinuoti minimum 45 minutėms. Čia dar būtų galima įdėti šiek tiek garstyčių bei cukraus su druska ir pipirais.

Šį patiekalą būtinai gaminsiu ateityje, čia viskas tobula, 

bon appetit!

Skaniausios kuskuso salotos su jautiena ir ne tik!

Praeitą savaitę buvo keletas įdomių renginių blogerimas ir ne tik. Vienas iš jų - Virtuvės mitų griovėjai pristatė savo antrąją knygą -> vyrukai duoda iš peties. Bus įdomu pamatyti, ką jie paruošė šį kartą. :) Kaip tik, tą pačią dieną ir valandą vyko Vapiano restorane vyko vakarėlis blogeriams - virtuvės šefai dalinosi maisto gaminimo patirtimi bei nuostabia degustacija, bet manęs ir ten nebuvo.  Gaila.. Tačiau turėjau labai įdomų laiką Čiop čiop studijoje, kur prasidėjo kulinariniai kursai. Nors buvau ne dalyvis, o vienas iš vedančiųjų (mat apie alyvuogių aliejų bei jo degustavimą porinau žmonėms), vis tik labai intrigavo stebėti iš šono šefą Renaldą Nagrockį (tas bičiulis dirbęs pas Jamie Oliver "Jamie's Italy" kažkiek metų ir dar daug kur, bet ne Lietuvoje), tikiu, jog dar susitiksime virtuvės aplinkoje :) 

Oi, labai nusimušiau, juk apie receptą reikia rašyti. 

Dabar tuštinu šaldymo kamerą, triušiena pabaigta (labai nusivyliau sužinojęs, jog triušių bus tik prieš Šv. Velykas), ėriena taip pat. Liko gabalas jautienos kumpio, kelios kiaulės kanopos (laikau vienam unikaliam mėsos pyragui), šaldytos tešlos, uogų ir degtinės butelis (čia svečiams).  Jautienos buvo perdaug vienam kartui, tad išvakaro išviriau kari troškinį, o kitai diena pasilikau dalį jautienos salotoms. 

Galiu drąsiai teigti, jog šios salotos labai mėgiamos mano šeimoje. Čia tas atvejis, kai pasiilgstu kuskuso skonio, iškarto pagalvoju apie šias salotas. Jos labai greitai paruošiamos ir tobulai skanios!

Paruošimo laikas: iki 15 min.

Porcijų kiekis: 2

Ingredientai:

- 2/3 kuskuso kruop.

- Didelė sauja rukolos

- 12 slyvinių pomidoriukų

- 100g - 150g šv. jautienos (tinka bet kuri jautienos dalis) 

- 40 g tarkuoto Parmezano arba Džiugo sūrio

- 1 valg. šaukštas kaparėlių

- 1 arba 2 valg.šaukštai alyvuogių aliejaus + kepimui

- 1 arb. šaukš. sviesto

- Pusė mažos mėlynojo svogūno galvutės

-  Druskos ir pipirų.

Čia pateiksiu patį paprasčiausią kuskuso paruošimo būdą. Į kuskuso kruopas įdėti sviestą, druskos (pagal skonį) ir užpilti verdančiu vandeniu, kad per pusantro - du cm apsemtų, sandariai uždengti maistine plėvele ir palikti 8 min. Čia citrinos nededu, nes kaparėliai turi nemenkai rūgšties.

Kol kuskusas bręsta, į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi sudėti labai plonai ir pailgai supjaustytas jautienos juosteles, kepti apie 8 minutes, tada į jautieną sudėti susmulkintą svogūną, kepti dvi minutes ir nuimti nuo ugnies.

Į kuskuso kruopas sudėti jautienos juosteles, tarkuotą sūrį, viską gerai išmaišyti. Nuo karščio, sūris šiek tiek išsilydys, tai suteiks patiekalui šarmo. Tuoj pat sudėti likusius ingredientus, alyvuogių aliejų, dar kartą gerai išmaišyti ir patiekti šiltas. Prie šių salotų netrūksta nieko, tik mėgautis, 

bon appetit!

P.S. Kartais neturiu šv. pomidoriukų, tad naudoju saulėje džiovintus, dar būna ir taip, kad ir be jautienos esu, tad apsieinu ir be jos, bet su ja skaniau. ;) 

Tailandietiška burokėlių sriuba su kokosų pienu

Vasario 6 dieną "stūknūly" 30. 

Buvo graži proga, dukrytei jau net 1 mėnuo, o man 30. Nors tai atrodo, kaip kokia fantastinė ateitis, tikrai nesitikti jog jau trisdešimt, nes jaučiuosi, jaunesinis - čia man šokas ar kas. Neskauda dėl to galvos. 

Smagu, jog tėvukai su sesėmis aplankė (brolis dar atvažiuos), o ir žmona nustebino nerealia vakariene (kitu kartu tą receptą patalpinsiu). 

Kita šio įrašo istorija ta, jog pastaruoju metu pradėjome gaminti daug greitai pasigaminančių patiekalų, o pagrine tailandietiškus troškinius ir sriubas. Šis receptas mane labai pakerėjo, nors buvo gana neįprasta, bet niekaip nesupratau suderinamumo: burokėliai + kokosų pienas, imbieras, citrinžolė ir kalendra, kas per...? 

Bet smalsumas nugalėjo, rezultatas nustebino, nors kitą kartą skanesnė bus, nes supratau ko trūko iki pilnos laimės. Receptas adaptuotas iš The Guardian dienraščio.

Pauošimo laikas: 1 valanda.

Porcijos: 4.

Ingredientai:

- 400 kokosų pieno (naudojau "Santa Maria")

- 500 virtų burokėlių

- 2 valg. šaukštai žuvies padažo (Thai fish sauce)

- Druskos

- 2 laimai.

Sultiniui:

- 4 šalotai

-3 česnako skiltelės

- 3 citrinžolės

- 2 stambūs nykščio dydžio imbiero gabaliukai

- 1 valg. šaukštas aliejaus (naudojau alyvuogių al.)

- 650 vandens

- 50 šv. kalendros

- 1 šv. čili.

Į įkaitintą puodą su aliejumi sudėti česnaką, šalotus, citrinžolę, pusę kalendrų ir pakepinti keturias minutes, kad atsiskleistų aromatas. Tada į tą patį puodą supilti verdantį vandenį ir likusius sultinio ingredientus, virti iki 30 min. 

Šioje vietoje galima pasielgti dvejopai: nukošti sultinį; arba išimti citrinžolę ir virti toliau. 

Į sultinį sudėti smulkiai pjaustytus burokėlius ir virti apie 10 min. Po to  viską "sublenderiuoti" ir supilti į sultinį kokosų pieną. Kitu kartu virsiu antra variantu, nes manau skonis bus tikrai išraiškingesnis, gal net gilesnis.

Sudėt žuvies padažą, įspausti laimų sultis (iš pradžių paragaukite su vieno laimo sultimis, jei truks rūgštelės, tuomet antrą laimą). Supilstyti į dubenėlius ir bon appetit! 

Kas tie sernikai?

Prieš kelias dienas sužinojau, jog ant svieto Google'ėje nėra sernikų (o gal siernikų) recepto. Akibrokštas įvyko tada, kai Facebook'e komentatoriai prasitarė, jog tokių negirdėję, o dar baisiau pasidarė, kai pradėjęs "gūūglinti rusiškai", sužinojau, jog į sernikus įeina varškė (jie lygtais varškėtukais vadinasi, bet mano ruskalbis draugas sako kitaip). O tai bėda, o tai ant svieto prisikalbėjau, kur burną reiks plauti?

Va tada sau restart'ą leidau kokius penkis kartus iš eilės - kaip čia yra, kodėl tik mano šeima apie juos girdėjo?

 Pasijutau taip, lyg pats sugalvočiau kokią nesamonę, kuria labai patikėčiau ir visus ignoruočiau. Bet nebūna dūmų be ugnies, ar degtukų be sieros.. na kad ir kaip ten, velniai juos!

Pasirodo, mamukas kažkada turėjo daryti sernikus (čia buvo labai seniai, gal kokia keturiasdešimt pirmaisiais?), bet neturėjo varškės, neturėjo dar kažko, tada sudėjo ką turėjo ir gavosi štai tokie sernikai. Nesikabinėkit, originalaus recepto nežinau, nes manau šis receptas tai tikrai originalus. Tokių "pičienkų" pas nieką neteko ragauti ar matyti virtualiose prerijose. Tokie purūs, skanus, net ir kitą dieną. O jau kaip paprastai ir kaip pigiai gaunasi juos pasidaryti. Pamenu, kai mama prikepdavo tų sernikų du LABAI DIDELIUS bliūdus, kad visai "familijai" užtektų, o prie sernikų po kelis krūzus (čia taip arb. puodukus kaime vadina) arbatos ir bon appetit!

Porcijų kiekis: 5 - 8 

Pagaminimo laikas: 1 val. 30 min.

Ingridientai:

- 2 stiklinės miltų

- Arb. šaukštelis su kaupu kepimo miltelių

- 1/2 arb. šaukštelio druskos

- 2 arb. šaukšteliai cukraus

- Stiklinė kefyro (o gal ir daugiau, čia jau priklauso nuo stiklinės dydžio, kiek dėsite miltų)

- Aliejaus kepimui.

Dėl ingridientų tikslumo, nesu labai jau tikras, nes juk žinote kaip mamos sako: vaikeli, įberk iš akies to tiek, ano tiek ir išmaišyk. :))) Čia matomai, stengiamasi išsaugoti šeimos paveldo paslaptis? Taigi, visus ingridientus sudėti į dubenį ir išmaišyti. Tešla turi gauti labai labai minkštutė, elastinga. Tešlą atidėti valandai į šaldytuvą (kaip mama sakosi: "kad pasibūtų sau".) 

Iškočioti 0,5 - 1 сm storio tešlą, supjaustyti rombais arba kaip ten jau gausis ir kepti labai įkaitintoje keptuvėje. Mano asmeninis patarimas, siūlau prie keptuvės pasamdyti praktikantą, nes sernikai kepa baisiai greitai, tad kol minkai tešlą, kolega galėtų plukdyti sernikus keptuvėje nuo vieno borto prie kito. Regis, kas minutę reikia juos vartyti, pamatysite, tai pati greičiausia procedūra, tikras konvejeris. Formulė paprasta: kočiojam + kepam + atidedam į lėkštę ir t.t.

Į atskirą dubenį įpilti kelis didelius šlakus natūralaus jogurto, kelis kupinus šaukštus naminės uogienės, pamaišyti ir pamirkius serniką į tai - iškarto tiesioginiu skrydžiu pristatyti jį į gerai nusiteikusį skrandį. Bon appetit! 

Mano pašteto interpretacija - kepenėlių paštetas su mandarinais ir čili

Praeitų metų rudenį, užsisakiau (vėl) naujų knygų truputį daugiau, nei kelias. Bet keisčiausiai yra tai, kad jos yra apie mėsininkystę. Taip taip, Jūs nesuklydote!
Mane labai užkabino tai, jog Lietuvoje yra labai labai labai mažai informacijos apie mėsas, dešras, paštetus, mėsos pyragus, na gal daugiau apie vyniotinius, o išvis nėra informacijos apie tai, kaip brandinti mėsą, kaip padaryti geresnius mėsos pjausnius, kokioje temperatūroje kokį mėsos gabalą kepti  - kalbu tik apie natūralų mėsos paruošimą, be jokių "spec. E" priedų.?

Už tas papildomas knygas, žmona jau norėtų prikalti mane prie sienos, bet kai vyras jai taip skaniai ir taip dažnai gamina, tai mano mieloji atlaidi  (išskyrus tai atvejais, kai patiriu visišką FIASKO virtuvėje) - KOKS AŠ LAIMINGAS -> DĖL TO! :) 

Ar esate gaminę naminį paštetą? Kokį?

Dar nuo vaikystės pamenu, kaip prieš Šv. Kalėdas, pas senelius Jurbarke, pjaudavo kiaulę. Pirma pasigirsta paskutinis kiaulės klyksmas (senelis baisiai taiklus būdavęs), tada pilni kibirai kraujo - vis nemapenu, ką jie su juo darydavo. Tada tuntai skerdienos -> mėsos -> kumpiai/dešros/lašiniai/subproduktai.
Kad senelių skilandis, palendricos ir dešros būdavę skaniausios - visa šeima vienbalsiai pritaria.

Ach, kaip pasiilgstu tų skonių.
Ai, kur aš čia?? Gi paštetas. Na va. Ar galite patikėti, kai šaldytuve pamatai tris ar keturias "baleikas" (didelia įsitržaine bliūdus) kiaulienos kepenų pašteto? 

Jėzau, pamenu kaip nemėgdavau aš to pašteto (man tada buvo apie 10 metų), bet jo būdavo tiek daug, kad bepigu, kiek pusryčių gaudavosi nemokamų (na, duonos ir sviesto neskaičiuoju, tie dar būdavę pigūs). Bet vistiek tos gyvatės nemėgdavau! Tas paštetas būdavo toks kietas, jo teptis būdavo neįmanoma, tik atsipjauti. Senelis atsipjaudavo, tada pašteto riekę uždėdavo ant duonos riekės ir tik krimst, oi gardžiuodavosi jis tuo paštetu. :)

Jau, kai buvau paauglys, kažkaip pamėgau tą paštetą, bet nebeilgai tai truko. Seneliukai paseno, tad kiaulių nebeaugina, dabar mes jiems paštetą turime parūpint (sekančiu kartu, važiuojant į Jurbarką, kai vešime proanūkę parodyti, tad ir pagaminsiu šio pašteto, tik be čili).

Sako, kai nebegauni to, ko anksčiau buvo apstu, tai labiausiai ir ilgiesi, kokia begėdiška ta nostalgija. Vėl 

Ta duona su svogūnais nemirtinga, jau šeštą dieną pusryčiauju ja ir tebekaifuoju nuo jos skonio. Dovanokit, kvailas įprotis nusimušti! :D 

Aš jau keli metai gaminu naminius paštetus, pradėjau nuo Julia Child recepto, tada vis kitokius išmėgindavau, kol nepagaminau šio. Uch, koks skonis. Čia prieš savaitę lankėsi (dukrytės gimimo paminėti!) mano sesė su draugais pas mus, tad jie beveik griežtai pasakė, jog jokių paštetų nevalgo, nes tai šlykštu. 

Japarasytatai!!! Aš jiems duosiu - šlykštu? 

Sutarėme, kad jie bus labai atviri, net jei ir nepatiks (susitariau su savimi, kad "mielai" nurysiu tą kritikos piliulę): sesė iškarto užsikaifavo (ši, pas mane, emocijų kišenėje nelaiko), o "Gts" su "Grd" truputį šokiruoti (nežinau dėl ko, bet veidai išsigandę), tada po neilgos "valandėlė" šypsenos veiduose ir pasakė, jog labai skanu (pasirodo, jie visą gyvenimą nevalgo paštetų). Tada "Gts" paklausė: ką diejai? (čia šiaulietišku paveldu, žmogus prabilo) :DDD

O sesė, mane nužudė patikslindama, kad čia ne mandarinai, o "papelsinai". 

Po trumpai trukusių derybų, teko jiems pritarti ir eiti pas vyną į kompaniją  (daryti oplia!). :)

Paprastai, kai perku triušį, išimu kepenėles ir atsidedu tam ypatingam kartui - naminiam paštetui.
Dabar apie mano paštetą: jis unikalus savo pirminiu ir baigtiniu skoniu - iš pradžių jaučiamas mandarinų/apelsinų dvelksmas, skoniui įpusėjus -> rūgštelė nuo kaparėlių ir vyno pasitinka konjako dvelksmą, o baigiasi aštriu poskoniu (dėl čili pipiriukų). Man skaniausia, kai paštetas užteptas ant batono, mmmmm. Velnias, vėl užsimaniau! :)

Pagaminimo laikas: 20 min

Ingredientai:

- Vieno ėriuko kepenėlės ir dviejų triušių kepenėlės (apie 300 g, jei neturite ėrienos kepenėlių, naudokite vien triušienos, blogiausiu atveju tiks ir vištienos,nebūkime čia snobais!)
- 6 šalotai arba 2 vid. svogūnai
- 2  stambesnės česnako skiltelės
- 4 kadagio uogos
-  Valg. šaukšt. kaparėlių
- 1/3 šv. čili pipiro
- 120 ml balto sauso vyno (chardonnay)
- 50 g konjako arba gero brendžio
- 1 didelis mandarinas
- 2 valg. šaukštas sviesto + išlydymui
- Pundelis čiobrelių
- Druskos ir pipirų.

Nustatyti vidutinę ugnį ir įkaitinti keptuvę.
Svogūnus arba šalotus supjaustyti griežinėliais ir įdėjus šaukštą sviesto, kepti keptuvėje apie penkias minutes, tada supilti vyną ir troškinti dar 10 min arba kol vynas nugaruos. Atidėti iki kol kepenėles dėsite į blenderį.

Kitoje įkaitintoje keptuvėje su sviestu (su vidutine ugnimi), sudėti smulkiai sukapotus česnakus ir čili, kepti minutę - dvi. Tada sudėti kadagio uogas, kepenėles ir kepti apie 3 minutes, po to įpilti konjaką ir padegti (siūlau prieš tai pasirūpinti gesintuvu, ypač, jei tai darysite pirmą kartą). Kai ugnis užges, kepti dar 5 min arba kol kepenėlių vidus iškeps (aš su mentele pergnybiu ir pasižiūriu koks vidus - žalias ar ne). Tada sudėti smulkiai sukapotą mandarino žievelę, jo sultis bei patį išspaustą mandariną su čiobreliais, kepti dvi minutes, tada sumažinti ugnį ir troškinti dar 5 minutes.
Jau tuoj tuoj, dar kelios akimirkos ir viskas paruošta.
Taigi, viską išimti, išskyrus čiobrelius su kadagio uogomis,  kepenėles bei svogūnus su visais skysčiais sudėti į blenderį, paprieskoniuoti druska ir pipirais ir gerai viską sutrinti. Po to į paštetą sudėti smulkiai sukapotus kaparėlius ir dar kartą, su šaukštu, gerai išmaišyti. Paštetą sudėti į indelius (galima į užsukamus stiklainiukus arba į keramikinius). Keptuvėje išlydyti kokius du ar tris valg. šaukštus sviesto (lydžiau toje pačioje keptuvėje, kur kepiau kepenėles, taip norėjau išsaugoti daugiau skonio), tada dailiai aplieti paštetą išlydytu sviestu, kad neliktų jokių tarpų tarp pašteto ir oro, kitaip suges. Indelius sudėti į šaldytuvą, kad atvėstų. Taip paštetas išsilaikys iki savaitės.
Tepam ant šviežio batono ir bon appetit! 

Recepto šaltinis: bazė pagal Julia Child, bet kaparėliai, mandarinai, čili ir svogūnai su vynu - mano mintis.

Daugiagrūdė duona su keptais svogūnais ir aš jau TĖTIS!

Su Naujaisiais mielieji!  (Kadangi, dar šiemet nesisveikinau.)

Pradėsiu nuo Gruodžio mėnesio:

Darbe prasidėjo Kalėdinis ralis, tad po darbo renginiai su klientais, pasiruošimas Kalėdoms, tiksliau gimdymui, nes nežinojome kada? Tada vėl visokie "atmazai" kodėl negaliu į blogą rašyti, nu ne, palaukit, vieną turiu rimtą atmazą - neturiu namie jokio stalo, tad kur man dėti viską ir fotkinti? Su žmona tiek pripratome valgyti lovoje, jog net kartais jaučiuosi it koks šeichas, kurio didžioji gyvenimo dalis vyksta lovoje. O dar Google'as man pokštą iškrėtė - nebeleidžia nemokamai fotkių talpinti, nori buožės, kad susimokėčiau. Kapitalizmas valdo! :) 

Smagiausiai Gruodžio naujiena, jog pasirodė Lietuvos maisto tinklaraštininkų knyga su receptais, tarp 25 blogerių, esu ir aš su savo 4 receptais. (O gal čia buvo Lapkritį?) 

Taigi, šventės praėjo labai skaniai, kadangi pavyko aplankyti tėvukus, o tada iškarto šmurkšt į Vilnių, mat paranojiškai laukėme gimdymo.

Taigi, čia jau ir Naujieji mus užklupo. Neilgai laukus, ir Trijų Karalių šventė atėjo į namus.  Tą diena žmonai kažkaip maudė pilvą, bet lyg kentėti buvo galima, tad kol ji ieškojo kompromisų su pilvo skausmais, pagaminau pusryčius, o tada ištiesę kojas ant lovos, žiūrėjome filmą. 

Per pietus skausmai intensyvėjo, bet vis dar laukėme "vandenų". Taigi, žmona sako, varom į ligoninę, o aš sakau: "gal aš pasidarau valgyti ir tada lėksim?" Ji neprieštaravo. Tuo metu, liepė paskaičiuoti laiką, kas kiek laiko saremiai - pasirodo kas tris minutes. Man - vyrui - tai nedaug reiškė, nes aš žinojau, kad pirma nuteka vandenynai, tad.. 

.. tad užsikaičiau puodą su sultiniu. Užsimerkiau grybus, pasiruošiau daržoves ir pradėjau gaminti risotto su miško grybais. Užtrukau apie valandą. 

Kai jau valgiau, nebebuvo malonumo, nes žmona jau svajojo apie ligoninės priimąjį. Po 15 min jau buvome Antakalnio gimdymo namuose (čia apie 16:30 val.).

18:00 val. gimė dukrytė, tad jau buvau Otec Molodec! :)  

Ta proga, man nuo šeimos niekaip neatsiejami  du dalykai: namai ir duona. Šį kartą pasidalinsiu unikaliai paprastu žiauriai skaniu duonos receptu. Jau tris savaites iš eilės ją kepu. Išbandžiau visokius variantus ir nei vienas nenuvylė, bet šiandieninis variantas tiesiog pribloškė. Labai jau priminė Lauro lape keptą duonelę. :)  Gerai, kad ji gaminama be jokio raugo ir cukraus, paprastas metodas - užminkai ir kepi, bei gali pridėti  bet ko, ko širdis geidžia - taip įdomiau! :) 

IMG_7814, a photo by Mindaugas Bon appetit on Flickr.

Paruošimo laikas:  2,5 val.

Ingredientai:

- 375 g kvietinių miltų

- 200 g  ruginių miltų

- 75 įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

- 20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

- 375 g šilto vandens

-  10 g druskos

- 5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

- Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Į įkaitintą keptuvę su sviestu sudėti susmulkintą svogūną ir apkepinti jį iki kol visiškai įgaus riešutų kvapą, tokia gintarinė spalva.

Į gilų bliūdą sudėti visus ingredientus su svogūnais, gerai išmaišyti, o tada rankomis minkytis 15 min., tada į miltais apibarstytą kepimo formą sudėti išminkytą tešlą ir palikti šiltoje vietoje minimum valandai, o geriau dviems, tešlos paviršių pabarstyti miltais. Prieš pašaunant į orkaitę, įpjauti kepaliuko viršų ir pašauti į +240 C temp įkaitintą orkaitę dešimt minučių , tada temperatūrą sumažinti iki +210 C temp. ir kepti dar 35 - 40 min. Atvėsinti ir valgyti. Kad plutelė nebūtų labai kieta, aš vos ištraukęs iš orkaitės, apipurškiu vandeniu, kad sudrėktų viršus, nuo karščio drėgmė išeina, o duonos plutelė, tuomet būna minkštesnė arba minkšta, kaip ir vidus. 

Čia galima pasielgti visiškai skirtingai, tai yra, galite išsikepti tris skirtingas duonas. Galima naudoti tik kvietinius miltus - tada duona primins rusų laikus, kai būdavo tokia balta forminė duona; galima naudoti tik ruginius miltus - bus sunki duona, bet taip pat skani; arba šis variantas, na dar galima žaisti, tarp kvietinių/ruginių miltų santykio. 

Beje, čia tinka ne tik kepti svogūnai, bet jei nenaudosite sėklų, tuomet galima daugiau svogūno, o ir svogūno poskonis bus stipresnis.