Prancūziškas obuolių pyragas su pistacijomis ir dž.abrikosais

 

Ruduo, ruduo, o koks ruduo be obuolių pyrago?

Receptą radau legendinio "francūzų" virėjo knygoje  M.A. Careme "Royal Parisian Pastrycook and Confectioner", septintas leidimas - 1886 m.  Prie jo originalo pridėjau tik kelis papildymus, taigi, kad iškeptį šį gardų pyragą, reikės:

• 5 dideli obuoliai;
• Miltai - 400 g;
• Kepimo milteliai - 2 arb.š.;
• 3 kiaušiniai;
• 230 g cukraus;
• Pusė šaukštelio druskos;
• 120 g sviesto;
• 1 citrina;
• Vienos vanilės lazdelės sėklytės;
• 150 g pistacijų;
• 80 g dž. abrikosų.

Paruošiam obuolius: aš tiesiog sėklytes išvaliau ir obuolius smulkiai supjausčiau. Tada pusę cukraus ir abrikosus suberiu į obuolius, išmaišau. Ant obuolių įtarkuoju citrinos žievelę bei tą pačią citriną išspaudžiu ant obuolių, vėl viską gerai išmaišau. Palieku, kad cukrus bei citrinos skonis įsigertų į obuolius.

Tešla.  Išlydau sviestą lėkštutėje, kurią uždedu ant verdančio puodo, taip sviestas lydosi pamažu ir nesutrauks kiaušinio baltymų. Kai sviestas paruoštas, atvėsinu ir ištrinu jį su likusiu cukrumi, o tada įmušu 3 kiaušinius ir viską gerai išmaišau. Trumpam viską atidedu į šoną.
Trumpa vanilės lazdelės operacija - perpjaunu išilgai lazdelės vidurį, su peiliu švelniai braukiu per vanilės lazdelę, išstumdamas visas sėklytes, kurias ir sudedu į  tešlą. Dabar ypatingai svarbu yra gerai išplakti, sėklytės turi išsisklaidyti ir pasiskirstyti po visą tešlą tolygiai.

mmm.. kaip skaniai kvepia :)

Prieš sudedant paruoštus obuolius į tešlą, sudedu pistacijas ir viską išmaišau. Pistacijas prieš tai užpyliau karštu vandeniu - jos pasidarė minkštesnės. Tešlai reikėjo paskutinio akcento, tai miltų. Šį kartą miltus išsijojau ir po truputį berdamas į tešlą, maišiau, maišiau kol gavosi vientisa graži masė.

 Tešlą sukrečiu į kepimo formą ir pašoviau į "dujinę" :)

 Kepiau 80 minučių, 180 C temperatūroje. Po 50 minučių sumažinau temperatūrą iki 150 C.

 Palaukiau kol atvės ir Bon appetit!

P.S.:  1) Beje, likusias vanilės lazdeles be sėklyčių, sudėjau į indą, kuriame laikome cukrų. Taip cukrus pakvimpa valinės aromatu, tuomet dar skaniau saldinti arbatą :)
2) Dar norėjau dėti migdolų riešutų, tačiau pamaniau, jog visko bus perdaug, na bet gal kitą kartą?
3) Tame etape, kuomet sudėjau vanilės sėklytes, būtų tikrai gerai įpilti konjako, brendžio, kalvadoso ar romo apie 80 g. Gaila, bet aš neturėjau nei vieno iš šių šventų lašų.